Australijos mokslininkų grupė išanalizavo beveik pusę amžiaus kaupiamus duomenis ir nustatė statistinį ryšį – žmonės, kurie namuose laiko kates, dvigubai dažniau turi su šizofrenija susijusių sutrikimų. Skaičius skambus, bet pats ryšys – kur kas sudėtingesnis.
Tyrėjai peržiūrėjo 17 publikacijų iš 11 šalių ir aptiko aiškų pasikartojantį modelį. Tačiau šis modelis negarantuoja, kad katė sukelia ligą. Tam reikia suprasti biologinį veikėją, kuris tyliai egzistuoja mūsų ir kačių pasauliuose – Toxoplasma gondii.
Kur čia įsipainioja parazitas?
T. gondii yra mikroskopinis parazitas, kuris natūraliai dauginasi tik kačių organizme. Katė jam – vienintelis galutinis šeimininkas, o žmogus gali užsikrėsti per užkrėstas išmatas, žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, net per užterštą vandenį. Didžioji dalis užsikrėtusiųjų nieko nejaučia – imuninė sistema paprastai susitvarko.
Bet parazitas turi vieną ypatybę, kuri mokslininkams kelia nerimą: jis gali patekti į smegenis ir paveikti neurotransmiterių – smegenų „signalų molekulių“ – veiklą. Būtent šis mechanizmas hipotetiškai gali prisidėti prie psichozinių simptomų, elgesio pokyčių ar didesnės šizofrenijos rizikos.
Dalis anksčiau atliktų tyrimų rodo, kad rizika didesnė tiems, kurie daug kontakto su katėmis turėjo vaikystėje. Pavyzdžiui, kai kurie moksliniai darbai nustatė didesnę šizofrenijos tikimybę tarp žmonių, kurie katę namuose turėjo būdami 9–12 metų. Tačiau tas pats ryšys nebuvo toks aiškus, jei augintinis atsirado vėliau.
Kiti pastebėjo, kad žmonės, kuriuos įkando katės, dažniau turi aukštesnį psichologinio streso lygį – bet čia taip pat gali veikti visai kiti mikroorganizmai, tokie kaip Pasteurella multocida.
Ką iš tiesų sako skaičiai?
Statistiškai žiūrint, katės laikymas namuose siejamas su dvigubai didesne su šizofrenija susijusių sutrikimų rizika. Tai nereiškia, kad katė sukelia ligą. Didžioji dalis tyrimų yra atvejo–kontrolės tipo – jie lygina sergančiuosius su sveikais asmenimis, bet negali tiksliai nustatyti priežasties.
Mokslininkai vieningai pabrėžia: kol kas nėra aiškaus įrodymo, kad katė yra ligos priežastis. Gali būti, kad parazitas tėra vienas iš daugelio galimų rizikos veiksnių kartu su genetika, vaikystės stresu, infekcijomis ir aplinkos sąlygomis.
Ar turėčiau atsisakyti katės? Ne. Bet verta žinoti, kaip saugotis
Šiuo metu ekspertai nerekomenduoja vengti kačių ar savotiškai „bausti“ augintinių dėl galimų sveikatos rizikų. Vietoje to akcentuojamos paprastos, bet veiksmingos higienos priemonės:
- kasdien išvalyti kraiko dėžę (geriausia – su pirštinėmis),
- plauti rankas po sąlyčio su katės kraiku ar dirvožemiu,
- kruopščiai termiškai apdoroti mėsą,
- pasirūpinti, kad katės nevalgytų graužikų ar neapdorotos mėsos.
Tai veiksmingai sumažina riziką užsikrėsti T. gondii, nepriklausomai nuo to, ar turite augintinį.
Mokslas dar nepasakė paskutinio žodžio
Tyrėjai ragina interpretuoti rezultatus atsargiai. Statistinis ryšys nereiškia, kad kačių savininkai turėtų jaustis kaltinami ar baimintis. Tai labiau kryptis, kuri ragina atlikti naujus, griežtesnius, didesnės apimties tyrimus, kad būtų galima tiksliai suprasti, kaip parazitai, imuninė sistema ir smegenų veikla susipina į bendrą žmogaus psichikos sveikatos paveikslą.
Žmogaus ir katės ryšys egzistuoja tūkstančius metų – ir kol kas mokslas neturi įrodymų, kad jį reikėtų nutraukti. Tačiau žinoti apie galimus rizikos veiksnius visuomet pravartu, ypač kai kalbame apie nematomus organizmus, kurie tyliai dalyvauja mūsų biologijoje.
Šaltinis: https://doi.org/10.1093/schbul/sbad168
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
