Artėjant metų pabaigos šventėms, socialiniai tinklai vėl prisipildo blizgančių stalų, tobulų dekoracijų, kalnų patiekalų ir nepriekaištingų dovanų pakuočių. Tai metas, kai daugelis pasiduoda spaudimui „padaryti viską idealiai“. Psichologai šį reiškinį vadina šventiniu perfekcionizmu – ir tai yra didžiausia klaida, kurią žmonės kartoja metai iš metų, net nesusimąstydami, kad ji ne praturtina, o atima ramybę, laiką ir džiaugsmą.
Didžiausia klaida slypi viename įsitikinime: „taip reikia“. Reikia didelės eglės. Reikia 12 patiekalų. Reikia brangių dovanų. Reikia idealiai sutvarkytų namų. Reikia pasikviesti visas giminės šakas. Reikia, nes taip daroma. Reikia, nes taip darė tėvai ir seneliai. Reikia, nes taip matome socialiniuose tinkluose.
Tačiau moderniosios šventės jau seniai nebeturi nieko bendro su žodžiu „privaloma”, o senieji standartai – tik mitas, kuris vis dar klaidina žmones.
Kodėl vis dar manome, kad „taip reikia“?
Šventiniai stereotipai perduodami iš kartos į kartą. Kai kurie siekia sovietinių laikų tradicijų, kai ant stalo būtinai turėjo būti gausa, nes tai buvo statuso ir sėkmės simbolis. Kiti – socialinių tinklų eros vaisius: įspūdingos dekoracijos, tortai, atrodanys kaip meno kūriniai, ir dovanų kalnai, primenantys mažą sandėlį.
Tai sukuria kelias klaidingas nuostatas:
- kad šventės turi būti tobulos;
- kad būtina patiekti kuo daugiau maisto;
- kad svečius reikia nustebinti prabanga;
- kad laikas turi būti suplanuotas iki sekundės;
- kad šventinė nuotaika priklauso nuo materialių dalykų.
Paradoksas tas, kad kuo labiau stengiamasi įtikti tais „reikia“, tuo mažiau lieka tikros šventės.
Kaip šventinis perfekcionizmas kenkia?
Per dideli lūkesčiai žmones priverčia į šventes žiūrėti ne kaip į poilsį, o kaip į projektą. Tai sukelia stresą, nuovargį, konfliktus, o kartais – net finansines problemas.
Dažniausi padariniai:
- pervargimas ruošiant maistą ir tvarkant namus;
- perteklinis išlaidavimas, kuris atsigręžia sausio mėnesį;
- suprastėjusi nuotaika, nes neįmanoma visko padaryti idealiai;
- pasislėpęs kaltės jausmas, jei šventė neatitinka susikurto vaizdo;
- konfliktai šeimoje, susiję su skirtumais dėl lūkesčių ir tradicijų.
Viena aišku: šventinis perfekcionizmas pavagia tai, kas svarbiausia – laiką su artimaisiais ir tikrą džiaugsmą.
Ką daryti vietoje to? Naujas požiūris, kurio žmonėms dar trūksta
Specialistai pataria peržiūrėti požiūrį į šventes: jos neturi būti projektas, jos turi būti patirtis. Viskas, kas nėra būtina džiaugsmui, gali būti paprasta.
Svarbūs trys principai:
1. Mažiau yra geriau, nei manote
Nebūtina 12 patiekalų, jei šeima nori dviejų mėgstamų. Nebūtina šluoti namų iki blizgesio, jei atvyksta artimiausi žmonės. Nebūtina sekti tradicijų, kurios nebeturi jokio asmeninio ryšio.
2. Šventes galima planuoti pagal savo taisykles
Vieni renkasi kelionę vietoj puoto. Kiti – žaidimų vakarą vietoj dovanų kalno. Treti – ramų pasivaikščiojimą vietoj sėdėjimo prie stalo. Visi variantai yra teisingi, jei jie suteikia džiaugsmą.
3. Svarbiausia – ne dekoracijos ir patiekalai, o emocijos
Kad ir kaip banaliai skamba, žmonės prisimena ne staltiesės kraštą ar salotų kiekį, o:
- su kuo leido laiką,
- kaip jautėsi,
- kiek buvo ramybės ir šilumos,
- kokie pokalbiai įvyko.
To neįmanoma nupirkti nei už 50, nei už 500 eurų.
Kodėl verta atsikratyti „taip reikia“ mito?
Nes jis niekam nepadeda.
Nes šventės nėra egzaminas ar konkursas.
Nes tradicijos gali keistis ir prisitaikyti.
Nes artimieji nori matyti žmogų, o ne pavargusį šeimininką, skubantį tarp orkaitės ir stalo.
Nes šventes kuria ne taisyklės, o žmonės.
Apibendrinimas
Didžiausia šventinė klaida yra manyti, kad egzistuoja teisingas būdas švęsti. „Taip reikia“ yra mitas, kuris tik didina stresą ir mažina džiaugsmą. Šventės tampa daug prasmingesnės, kai jos kuriamos ne pagal tradicijų šablonus, o pagal tikruosius poreikius ir norus.
Šiemet verta sau priminti: užtenka taip, kaip yra. Ir tai dažnai būna daug gražiau nei bet koks „tobulas“ scenarijus.
