Gruodis Lietuvoje – ne šventės, o lenktynės. Kol kaimynai latviai ir estai ramiai geria karštą vyną prie eglutės, mes čia perkame tonas mandarinų, kepame 12 rūšių silkės, valome langus iki blizgesio ir perkame dovanas žmogui, kurį matome kartą per metus. Ir visa tai darome todėl, kad „taip reikia“. Pasirodo, tai – populiariausia finansinė ir emocinė klaida, dėl kurios sausį pusė šalies ieško, kur pasiskolinti iki algos.
Kodėl „taip reikia“ kainuoja brangiausiai?
Psichologai ir finansų konsultantai vienbalsiai sako: didžiausi gruodžio spąstai – ne brangios dovanos, o įsitikinimas, kad jei nepadarysi visko „kaip pas visus“, būsi blogas žmogus.
Dėl to:
- Vidutiniškai lietuvis gruodžiui išleidžia 450–700 Eur (SEB, Swedbank duomenys pastaraisiais metais).
- 42 % žmonių sausį turi mažiau nei 100 Eur atsargų („Spinter tyrimai“).
- 3 iš 10 pripažįsta, kad per šventes išleido daugiau, nei gali sau leisti.
O dabar – 10 dalykų, kuriuos gruodį daro beveik tik lietuviai (ir kurių niekas kitas Europoje net nesupranta).
10 išskirtinai lietuviškų gruodžio ritualų
- Valome viską, kas stovi ir guli Latviui ar švedui pakanka išsiurbti kilimą. Mes plauname langus, kiliminę dangą laiptinėje ir net balkono turėklus. Nes „į Naujus metus reikia švariai“.
- Perkame mandarinus kilogramais Kitur mandarinai – paprastas vaisius. Pas mus – šventinis simbolis. Prekybos centrai gruodį parduoda tiek mandarinų, kad jų užtektų kiekvienam lietuviui po 15 kg.
- Silkė po 12 skirtingų „paltų“ Norvegai valgo silkę su svogūnu. Mes turime „po burokėlių“, „po grybų“, „su morkom“, „su obuoliais“, „a la žydų“, „a la lietuvių“ ir dar 6 variantus, kurių niekas kitur nežino.
- Kūčiukai su aguonų pienu – būtinai iš savo aguonų Kaimynai perka sausainius. Mes verdame aguonas, mala, perkošiame per marlę ir dar ginčijamės, ar pienas turi būti karštas, ar šaltas.
- 12 patiekalų – ir visi be mėsos, bet su 8 rūšių žuvies Vegetarai visame pasaulyje pavydi, bet niekas kitas pasaulyje per vieną vakarą nevalgo spanguolių kisieliaus, kūčiukų, grybų salotų, silkės ir dar 8 dalykų, kurių negali pavadinti pagrindiniu patiekalu.
- Eglutė – gyva ir didelė, net jei gyveni 40 kv. m bute Skandinavai stato minimalistinę eglutę iš šakų. Mes ieškome 2–2,5 m eglės, kuri tilptų tarp sofos ir televizoriaus.
- Dovanos visiems – nuo antrų pusės tetos kaimynės iki kolegos šuns Vokietijoje dovanoja tik artimiesiems. Mes perkame dovanas žmogui, kurį matome kartą per metus, nes „būtų nepatogu“.
- Kalėdų senelis turi ateiti pas kiekvieną vaiką atskirai Kitur vaikai eina į vieną renginį. Pas mus Senelis važiuoja po namus, po darželius, po mokyklas ir dar po darbovietes. Ir visur turi būti kitoks.
- Sausio 1-ąją – privalomas žygis į kapines Kitur Naujieji – šampanas ir fejerverkai. Pas mus – vizitas į kapines, nes „reikia aplankyti“.
- Sausio 2-ąją visi vienbalsiai skundžiasi, kad „per šventes išleido visus pinigus“ Ir kitais metais daro lygiai tą patį.
Kaip ištrūkti iš „taip reikia“ spąstų 2025-aisiais?
- Sudarykite „tikrai reikia“ ir „galima praleisti“ sąrašus dar lapkritį.
- Dovanas pirkite tik tiems, su kuo bendraujate bent kartą per mėnesį. Kitiems – atvirukas arba nieko.
- Vietoje 12 patiekalų išsirinkite 5 mėgstamiausius. Šeima tikrai neišbrauks jūsų iš paveldėtojų sąrašo.
- Langus išplaukite pavasarį. Niekas neatkreips dėmesio.
- Mandarinus pirkite tiek, kiek suvalgysite iki sausio 10 d. Likusius vis tiek išmesite.
Gruodis gali būti šventė, o ne išbandymas. Tereikia suprasti vieną paprastą tiesą: „taip daro visi“ dar nereiškia, kad „taip reikia“. 2025-ieji gali būti pirmieji metai, kai sausį turėsite pinigų, o ne tik tuščias mandarinų dėžes ir kaltės jausmą.
