Medicina žengia į etapą, kuris dar prieš dešimtmetį būtų atrodęs mokslinė fantastika. Naujas tinklainės implantas suteikia realią viltį pacientams, sergantiems pažengusia geltonosios dėmės degeneracija – liga, kuri kasmet milijonus žmonių palieka be centrinio regėjimo.
Tarptautiniame klinikiniame tyrime šis belaidis implantas leido pacientams vėl skaityti, atpažinti žodžius ir naudoti dirbtinę regą kasdieniame gyvenime. Rezultatai – vieni įspūdingiausių regėjimo atkūrimo moksle.
Kas vyksta, kai nyksta centrinis regėjimas?
Su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija, ypač jos atrofine forma – geografine atrofija (GA), pažeidžia tinklainės fotoreceptorius ir pigmentinį epitelį. Šios ląstelės paverčia šviesą signalais, kuriuos supranta smegenys.
Kai jos žūva, žmogus praranda gebėjimą skaityti, matyti veidus ar detales, o iš centrinės regėjimo zonos išlieka tik tamsi dėmė. Periferinis regėjimas paprastai lieka, bet kasdieniams veiksmams jo nepakanka.
Iki šiol veiksmingo gydymo, galinčio atkurti prarastą regėjimą, nebuvo.

Miniatiūrinė mikroschema, perimanti fotoreceptorių funkciją
PRIMA sistema, sukurta Stanfordo fiziko Danielio Palankerio, veikia tarsi dirbtinis fotoreceptorių sluoksnis.
Ši mikroschema:
– yra vos 2×2 mm dydžio,
– įsodinama į tinklainę,
– šviesą paverčia elektriniais signalais, stimuliuojančiais išlikusias nervines ląsteles.
Pacientas nešioja specialius akinius su įmontuota kamera. Kamera fiksuoja vaizdą ir projekuoja jį kaip infraraudoną šviesą tiesiai į implantą.
Dirbtinį regėjimą galima reguliuoti: keisti kontrastą, priartinimą ir net skaitymo režimą.
Tai pirmoji tokio tipo visiškai belaidė sistema pasaulyje.
Tyrimo rezultatai nustebino net mokslininkus
Tyrime dalyvavo 38 pacientai iš penkių Europos šalių. Po metų naudojant implantą:
– 81 % dalyvių pagerėjo regėjimo aštrumas,
– vidutiniškai pacientai perskaitė 25 raidėmis daugiau,
– 84 % sugebėjo skaityti žodžius, skaičius ir tekstą kasdienėje aplinkoje,
– vienas dalyvis pagerino rezultatą net 59 raidėmis – tai 12 regėjimo lentelės eilučių.
Daugelis pacientų, kurie anksčiau negalėjo perskaityti net didelių raidžių, po metų skaitė knygų pastraipas.
Medicinos tyrimo bendraautoris José-Alain’as Sahelis šiuos rezultatus pavadino lūžio tašku: niekada iki šiol tokia technologija nebuvo suteikusi stabilios regėjimo funkcijos tokiai didelei pacientų grupei.

Ar implantas saugus?
Per 12 mėnesių po operacijos visi su procedūra susiję šalutiniai poveikiai išnyko.
Pacientai galėjo naudoti implantą įprastose situacijose – nuo skaitymo iki daiktų atpažinimo.
Nors technologija dar neatkuria natūralaus, pilno regėjimo, tyrėjai pabrėžia, kad daugeliui pacientų suteikta funkcija jau peržengia teisinio aklumo ribą.
Kas laukia toliau?
Implantą kurianti „Science Corporation“ pateikė paraiškas dėl reguliavimo patvirtinimo Europoje ir JAV.
Jeigu sistema bus patvirtinta, ji taps pirmuoju komerciškai prieinamu tinklainės implantų sprendimu geografinei atrofijai ir gali pakeisti milijonų žmonių gyvenimą – ypač tų, kurie iki šiol neturėjo jokios gydymo galimybės.
Regėjimo atkūrimo technologijos vystosi greičiau nei bet kada anksčiau, o PRIMA implantas rodo, kad riba tarp aklumo ir gebėjimo vėl matyti gali būti daug plonesnė, nei įsivaizduota.
Šaltinis: https://www.nejm.org/doi/10.1056/NEJMoa2501396

