Tamsūs rytai, šlapdriba, nuovargis ir visur skubantis gruodis – ne pats palankiausias metas motyvacijai. Net aktyviausiems žmonėms būna periodų, kai norisi įsisukti į pledą, o ne šokti į sportbačius. Dėl streso, darbo tempo, emocinio nuovargio ar tiesiog sezoniškumo daugeliui dingsta noras judėti – kūnas nori poilsio, o galva nepajėgia „įjungti“ sportinės nuotaikos.
Tačiau būtent rudenį ir žiemą mūsų organizmui judėjimas reikalingiausias – jis padeda sureguliuoti nuotaiką, miegą ir net imuninę sistemą. Ką daryti, kad treniruotės netaptų kančia, o sportas išliktų maloni rutina?
Kaip išlikti motyvuoti treniruotis, kai sunku?
1. Atsisakykite per didelių tikslų – pradėkite nuo mažų, asmeniškų žingsnių
Dideli iššūkiai, pavyzdžiui, pasiruošimas maratonui ar intensyvūs treniruočių ciklai, reikalauja daug jėgų ir psichologinio pasiruošimo. Kai esate pavargę, tokie tikslai gali tik dar labiau slėgti.
Verčiau pasirinkite realų, švelnesnį tikslą, kuris tinka jūsų dabartinei savijautai:
- 30 min. judėjimo per dieną,
- 10 min. tempimo prieš miegą,
- pasivaikščiojimas po darbo vietoj gulėjimo ant sofos.
Geri pojūčiai po treniruotės dažnai įkvepia labiau nei konkretus rezultatas.
2. Pakeiskite sporto rūšį – monotoniškumas žudo motyvaciją
Jei ta pati treniruotė jau pervargino, išbandykite kitus aktyvumo būdus:
- ilgus pasivaikščiojimus gamtoje,
- jogą ar mobilumo treniruotes,
- plaukimą,
- šokius,
- važiavimą dviračiu treniruoklyje,
- lengvus komandos sportus.
Kūnas mėgsta įvairovę – o smegenims naujumas suteikia dopamino, kuris motyvuoja tęsti.
3. Sportuokite ne vieni – bendrumas padeda nugalėti tingulį
Treniruočių partneris gali tapti tikru „antidepresantu“. Kartu sportuoti lengviau, smagiau, o atsakomybė vienas prieš kitą padeda laikytis grafiko.
Net paprastas vakarinis pasivaikščiojimas su draugu gali pakeisti nuotaiką ir įnešti šviesos į tamsią dieną.
Naudingi patarimai, kurie padeda neprarasti susidomėjimo sportu
1. Susitelkite į procesą, o ne galutinį tikslą
Profesionalams svarbūs rezultatai, laikai, medaliai.
Tačiau daugumai iš mūsų tikslas – sveikata, gera savijauta ir stipresnis kūnas.
Geras įprotis – po treniruotės užrašyti, ką jaučiatės gavę:
- geresnę nuotaiką,
- mažesnį nerimą,
- aiškesnį protą,
- geresnį miegą.
Tai kur kas motyvuoja nei svoris ar centimetrai.
2. Neverskite savęs sportuoti tik todėl, kad taip daro kiti
Socialiniai tinklai pilni puikių kūnų ir tobulų treniruočių grafikų.
Bet kūnas – ne projektas, o gyvenimo draugas. Rinkitės tokį sportą, kuris sukelia bent minimalią simpatiją. Jei po treniruotės jaučiate ramybę – ji jums tinka.
3. Lyginkite save tik su savimi
Vieno žmogaus rezultatai niekada nieko nesako apie jūsų kelią.
Kiekvieno kūnas atsistato, progresuoja ir reaguoja skirtingai.
Pagrindinis konkurentas – vakar dienos jūs.
4. Derinkite sportą su malonumais
Treniruotės nebūtinai turi būti sunkios.
Galite:
- klausytis mėgstamos muzikos,
- įsijungti tinklalaidę,
- žiūrėti serialą bėgimo takelyje,
- nueiti į treniruotę su geru draugu.
Jeigu sportas bus siejamas su malonumu – motyvacija grįš greičiau nei tikitės.
5. Planuokite iš anksto – rutina formuoja įprotį
Žmonės dažnai treniruotes praleidžia ne dėl tingėjimo, o dėl nesugebėjimo planuoti savo dienos.
Įrašykite treniruotes į kalendorių taip pat, kaip darbo susitikimus.
Veskite sveikatingumo dienoraštį: pažymėkite nuotaikas, energijos lygį, progresą.
Tai leidžia stebėti, kaip keičiasi jūsų savijauta.
6. Leiskite sau ilsėtis – perdegimas nužudo motyvaciją
Jei esate pavargę, persidirbę ar blogos nuotaikos, nebūtina save spausti.
Kartais geriausia treniruotė – lėtas pasivaikščiojimas arba trumpas tempimas.
7. Maži ritualai padeda sukurti nuotaiką
Kai lauke tamsu ir šalta, motyvaciją galima „įjungti“ mažais triukais:
- apsivilkite mėgstamą sportinę aprangą,
- paklausykite įkvepiančio vaizdo įrašo,
- užsidekite aromatinę žvakę,
- pradėkite nuo 3 minučių apšilimo – pradžia dažnai sunkiausia.
Išvada
Sportas neturi būti vargas ar papildoma pareiga, ypač kai laukia lietuviškas ruduo su vėju, lietumi ir tamsiais vakarais. Svarbiausia – mažais žingsniais išlikti aktyviems ir rūpintis savimi.
Judėjimas šiuo metu gali tapti ne tik kūno stiprybės šaltiniu, bet ir emociniu „šviesos jungikliu“ kasdienybėje.
