Įsivaizduokite situaciją: važiuojate ramiu greitkeliu, dangus giedras, groja mėgstama daina, ir staiga automobilis stipriai svirduliuoja į šoną – tarsi kažkoks nematomas milžinas būtų stumtelėjęs. Rankos instinktyviai suspaudžia vairą, širdis šokteli, o netrukus suvokiate, kad tai buvo tik vėjo gūsis. Toks reiškinys yra dažnas vėjuotomis dienomis, tačiau šoninis vėjas dažnai lieka neįvertintas. Jis nei lyja ant stiklo, nei apsunkina matomumo, tačiau gali būti pavojingesnis nei lietus ar sniegas. Štai kaip išmokti su juo susitvarkyti.
Kodėl vėjas pavojingesnis nei lietus, sniegas ar tamsa
Vėjas yra nematoma jėga, kuri akimirksniu pakeičia automobilio aerodinamiką. Šoninis gūsis sukuria slėgio skirtumą ir stumia transporto priemonę į priešingą pusę. Mažame automobilyje tai gali būti tik staigesnis judesys, tačiau aukšti furgonai, kemperiai, visureigiai su stogo bagažinėmis ar automobiliai su priekabomis rizikuoja daug labiau. Kuo aukštesnis svorio centras, tuo stipresnis poveikis.
Yra du pavojingi reiškiniai, kurie sustiprina vėjo jėgą:
1. Sienos efektas
Važiuojant už pastogės – sunkvežimio, miško juostos, tunelio ar kalno šlaito – vėjas atrodo dingęs. Tačiau vos išvažiavus į atvirą vietą automobilį iš karto „griebia“ gūsis. Transporto priemonė gali smarkiai kryptelėti, padangos akimirkai prarasti sukibimą, o vairuotojas – kontrolę.
2. Žirklių efektas
Kelionė su priekaba ar nameliu ant ratų sukuria pavojingą situaciją: vėjas pagauna priekabos galą, stumia ją į priekį ir visą junginį formuoja V kampu. Jei vairuotojas nespėja reaguoti, priekaba gali pradėti lenkti vilkiką, sukelti apsivertimą ar visišką kontrolės praradimą.
Šių pavojų nereikia audros – užtenka 20–30 m/s gūsių. Nors automobiliai turi stabilizacijos sistemas (ESP), jos taip pat turi ribas. Aukštas automobilis, blogai pritvirtintas krovinys ar pavargęs vairuotojas – tai receptas nelabai prognozuojamai situacijai.
Kaip pasiruošti kelionei vėjuotą dieną
Niekada nevažiuokite į kelią nepatikrinę orų prognozės. Šiuolaikinės programėlės rodo realaus laiko gūsius. Jei jie viršija 25 m/s, kelionę verta atidėti.
Prieš išvykstant:
- pastatykite automobilį žemiau ir stabiliau
- nuimkite stogo bagažinę, jei jos nebūtina
- dviračius ar slidžių dėžes perkelkite į automobilio vidų arba galą
- viską pritvirtinkite dvigubai – laisvas diržas per gūsį gali būti pavojingas
- patikrinkite padangų būklę ir slėgį – geras sukibimas yra jūsų vienintelė apsauga
- aukšti automobiliai, mikroautobusai ir kemperiai yra pagrindinis vėjo taikinys
Rinkitės maršrutą, kuriame daugiau natūralios apsaugos: miško keliai ir slėniai saugesni, o atviri laukai, jūros pakrantės ir ilgi tiltai – rizikingi.
Kaip vairuoti, kai gūsiai prasideda
Kai kelyje ima „šokti“ automobilis, svarbiausia – nepanikuoti.
Sulėtinkite
Kuo mažesnis greitis, tuo lengviau išlaikyti automobilį tiesioje trajektorijoje. Autostradoje siekite 80–100 km/h, o esant labai stipriems gūsiams – dar mažiau.
Laikykite abi rankas ant vairo
Vairą laikykite tvirtai, bet ne įsitempę. Per didelis įtempimas mažina reakcijos tikslumą. Pajutę vėjo spaudimą anksčiau, galėsite švelniau koreguoti kryptį.
Nepersistenkite su judesiais
Jei vėjas pučia iš kairės, švelniai pasukite vairą į dešinę. Nesukite staigiai – leiskite automobiliui grįžti į eismo juostos vidurį natūraliai. Palikite daugiau vietos abiejose pusėse.
Naudokite žemesnę pavarą
Variklis turės daugiau galios, o automobilis reaguos greičiau.
Kada sustoti?
Jei gūsiai tampa nevaldomi ir jaučiate, kad automobilis „plaukia“, sustokite saugioje vietoje. Geriau palaukti valandą poilsio aikštelėje, nei rizikuoti patekimu į avarinę situaciją.
Jei automobilis nebeklauso, stenkitės kiek įmanoma sumažinti greitį, laikykite tiesią trajektoriją ir neforsuokite manevrų.
Šoninis vėjas niekada visiškai nenurimsta, tačiau pasiruošęs vairuotojas visada bus stipresnis už gūsį. Kitą kartą, kai automobilį „pagaus“ vėjas, reaguosite užtikrintai. Pasidalykite savo patirtimi komentaruose: su kokia situacija esate susidūrę ir kas padėjo ją suvaldyti?
