Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Ginčas pagaliau išspręstas: mokslas atsako, ar tualeto dangtis visada turi būti pakeltas, ar nuleistas

Tualeto dangtis
4 min. skaitymo

Vonios kambario etiketas – tarsi amžinas konfliktų laukas: nuo klausimo, kaip turi būti kabinamas tualetinis popierius, iki diskusijų, ar vyrai privalo nuleisti dangtį po savęs. Tačiau viena tema kelia ypač daug ginčų – tualeto dangčio padėtis tada, kai juo niekas nesinaudoja.

Ar jį reikia laikyti pakeltą? O gal uždarytą? Ar tai turi kokios įtakos sveikatai? Šį klausimą žengė išspręsti mikrobiologas Jasonas Tetro.

Kodėl nuleidžiant vandenį dangtį būtina uždengti?

Čia nėra jokių užuolankų: nuleidus vandenį pakeltu dangčiu, į orą pasklinda mikrobiologinis aerozolis. Mokslininkai jį vadina „tualeto stulpu“ – tai į aplinką išmetami išmatų ir šlapimo lašeliai, kuriuose gali būti bakterijų ir virusų.

Tetro sako, kad nuleidžiant vandenį atviru dangčiu, aerozoliai gali sklisti net iki 2 metrų. Tai reiškia, kad mikrobai gali nusėsti ant stalviršio, rankšluosčių, higienos priemonių ar net dantų šepetėlio.

2020 m. tyrimas parodė: nuleidus vandenį uždarytu dangčiu, aerozolių ore sumažėja maždaug 50 %. Tai nėra tobulas barjeras, tačiau jis reikšmingai sumažina mikroorganizmų išplitimą.

O ką daryti, kai tualetas nenaudojamas?

Dangtį laikyti uždarytą.

„Uždarius dangtį, sumažėja rizika, kad virusai ar bakterijos pasklis aplinkoje“, – sako Tetro. Nors pagrindinis užterštumo šaltinis – nuleidimas, mikrobai vis tiek gali migruoti nuo paviršiaus kitur.

Klozeto dubenyje – mikrobų pilnas zoologijos sodas

Jūsų tualete gali būti:

  • noroviruso,
  • E. coli,
  • C. difficile bakterijų,
  • kitų žarnyno patogenų.

Dauguma šių mikrobų nėra pavojingi, jei lieka ten, kur turėtų būti – tualete. Tačiau patekę ant odos, rankų ar burnos gleivinės, jie gali sukelti infekcijas.

O kaip jie išvis gali patekti į kambarį, jei šiuo metu niekas nesinaudoja tualetu?

Atsakymas paprastas: augintiniai.

Šunys, o kartais ir katės, mėgsta gerti iš klozeto dubens – ypač jei jame šaltas vanduo. „Tai pavojinga“, – sako Tetro. Šuo gali praryti patogenų, o vėliau laižydamas šeimininko veidą perduoti juos žmogui.

Taip galima užsikrėsti:

  • norovirusu,
  • bakterine odos infekcija,
  • sinusitu,
  • akių infekcija.
Tualeto dangtis vonioje
Tualeto dangtis vonioje

Ar rizika didesnė, jei namuose kas nors serga skrandžio virusu?

Taip. Norovirusas ypač lengvai plinta per užterštus paviršius ir tualetus. CDC pataria:

  • visada uždaryti dangtį prieš nuleidžiant,
  • dažnai dezinfekuoti tualetą,
  • kruopščiai valyti rankenas ir sėdynes.

Dar viena priežastis laikyti dangtį nuleistą

Tai – drėgmės kontrolė.

Tetro sako, kad atviras klozetas šiek tiek padidina drėgmę vonios kambaryje. O didelė drėgmė – ideali terpė pelėsiui. Uždarytas dangtis padeda šiek tiek stabilizuoti mikroklimatą.

Kaip sumažinti bakterijų kiekį vonios kambaryje?

Tetro pateikia kelis svarbius patarimus.

▶️ 1. Po tuštinimosi nuleiskite vandenį du kartus

Tyrimai rodo, kad dvigubas nuleidimas sumažina E. coli kiekį dubenyje.

▶️ 2. Reguliariai valykite paviršius

Muiluotas vanduo arba universalus valiklis – puikus kasdienis sprendimas.

▶️ 3. Dezinfekuokite tualetą kartą per savaitę

Ypač jei kas nors serga skrandžio infekcija.
CDC rekomenduoja:

  • mūvėti pirštines,
  • valyti popieriniais rankšluosčiais ir juos iškart išmesti,
  • naudoti tirpalą (5 šaukštai baliklio / 1 galonas vandens),
  • palikti veikti 5 min.,
  • nuplauti karštu vandeniu.

▶️ 4. Dantų šepetėlį patraukite toliau nei 2 metrai nuo tualeto

Taip apsaugosite jį nuo mikroaerozolių.

▶️ 5. Plaukite rankas muilu, ne tik dezinfekantu

Rankų dezinfekantai nesunaikina noroviruso.

Taigi, koks verdiktas?

Dangtį reikia uždaryti 99 % laiko – ir nuleidžiant vandenį, ir tarp naudojimų.

Tai padeda sumažinti bakterijų sklaidą, apsaugoti augintinius ir užkirsti kelią drėgmės pertekliui vonios kambaryje. O galutinis patarimas – laikyti kuo mažiau daiktų arti tualeto, ypač dantų šepetėlius.

Esu baigusi Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir turiu aukštąjį išsilavinimą farmacijos srityje. Domiuosi sveikatos, sporto ir gyvensenos temomis, kurias nuolat gilinu ir nagrinėju tiek akademiškai, tiek praktiškai. Rašau straipsnius svetainėje KAIPKADA.LT, siekdama skaitytojams pateikti patikimą, moksliškai pagrįstą ir lengvai suprantamą informaciją, kuri padėtų gerinti sveikatą ir kasdienį gyvenimą. Tikiu, kad žinios yra svarbiausia priemonė sveikesniam gyvenimui.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Primename: kviečiame diskutuoti pagarbiai ir laikytis bendravimo etiketo. Nepagarbūs, įžeidžiantys ar neapykantą skatinantys komentarai bus šalinami. Ačiū už supratingumą!

Komentuodami sutinkate, kad jūsų pateikti duomenys gali būti tvarkomi pagal mūsų privatumo taisykles.