Arbata – vienas dažniausiai pasaulyje vartojamų gėrimų, o jos poveikis sveikatai analizuojamas jau dešimtmečius. Nors parduotuvių lentynos nukrautos skirtingais arbatos tipais, moksliniai tyrimai nuosekliai rodo: būtent viena rūšis išsiskiria naudos spektru ir yra tinkama kasdieniam vartojimui, jei geriama saikingai.
Kalbame apie arbatą iš Camellia Sinensis lapų – tiek juodąją, tiek žaliąją. Tai gėrimai, kuriuos rekomenduojama gerti reguliariai, tačiau kiekvienas jų turi visai kitą poveikį ir kitokį apdorojimo būdą.
Iš ko gaminamos juodoji ir žalioji arbatos – ir kodėl jos tokios skirtingos?
Abi arbatos kilusios iš to paties augalo, tačiau jas skiria fermentacijos procesas:
- Žalioji arbata beveik nefermentuojama – lapai greitai kaitinami, kad fermentacija sustotų ties 2–5 %. Dėl to išlieka šviesi spalva, žoliškas skonis ir didžiausia bioaktyvių medžiagų koncentracija.
- Juodoji arbata fermentuojama visiškai, veikiant didelei drėgmei ir temperatūrai. Lapai patamsėja, o gėrimas įgauna sodresnį, intensyvų skonį.
Skirtumas slypi ne tik aromate – nuo lapų apdorojimo tiesiogiai priklauso arbatos cheminė sudėtis.
Kodėl žalioji arbata laikoma vienintele tinkama kasdieniam vartojimui?
Žalioji arbata yra viena turtingiausių antioksidantais, ypač katechinu EGCG, kuris siejamas su:
- geresne medžiagų apykaita,
- cholesterolio mažėjimu,
- lėtesniais senėjimo procesais,
- stipresniu imunitetu,
- širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga.
Dėl šių savybių žalioji arbata dažniausiai minima kaip kasdieniam vartojimui tinkamiausias pasirinkimas, žinoma, jei geriama saikingai.
Juodoji arbata taip pat turi vertingų junginių – teaflavinų ir tearubiginų, – bet fermentacijos metu prarandama iki 90 % pirminių polifenolių. Ji labiau žadina, tačiau ne visiems tinkama gerti kasdien dėl didesnio kofeino ir stipresnio poveikio virškinimui.
Kiek kofeino puodelyje? Tai svarbu jautresniems kofeinui
- Žalioji arbata: ~28 mg kofeino
- Juodoji arbata: ~47 mg kofeino
Jei esate linkę į nemigą, turite jautrų skrandį ar pernelyg greitai reaguojate į stimuliatorius, žalioji arbata yra saugesnis, švelnesnis pasirinkimas.
Kofeino kiekį lemia ir arbatos veislė, dirvožemis, lapelių rūšis bei plikymo trukmė.
Arbatą gerti kasdien galima, bet svarbu viena taisyklė
Arbatoje esantys taninai gali trukdyti įsisavinti geležį iš maisto. Todėl:
- arbatos nerekomenduojama gerti iškart po valgio,
- ypač jei valgyti mėsos,
- geriausia suderinti su vitamino C turinčiais produktais – citrusais, paprika, brokoliais.
Taip išlaikomas geležies balansas ir išvengiama jos trūkumo.
Kaip teisingai plikyti? Tai lemia visą poveikį
- Žalioji arbata: 70–80 °C, 1–3 minutės
- Juodoji arbata: 90–95 °C, 3–5 minutės
Per aukšta temperatūra ir per ilgas plikymas padidina kartumą ir gali dirginti skrandį.
Kurią arbatą rinktis kasdien? Išvada paprasta
Nors juodoji ir žalioji arbatos abi turi vertės, mokslininkai dažniausiai rekomenduoja žaliosios arbatos vartojimą kasdien, nes:
- ji lengviau toleruojama,
- turi daugiau antioksidantų,
- švelniau veikia nervų sistemą,
- gali būti geriama kelis kartus per dieną, neapkraunant organizmo.
Vis dėlto svarbiausia – ne tik arbatos rūšis, bet ir jūsų įpročiai: miegas, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir pakankamas vandens kiekis.
Arbata gali būti puiki kasdienė pagalbininkė sveikatai, tačiau ji nėra stebuklingas eliksyras. Tai smulki, bet naudinga dalis plačiame sveikų įpročių kontekste.

