Ar tai būtų pica, lazanija ar greitas makaronų patiekalas – spalvotas tarkuoto sūrio pakelis atrodo kaip puikus būdas sutaupyti laiko. Tačiau ekspertai įspėja: už šio patogumo slypi nemaloni tiesa apie priedus, prastesnį skonį ir padidėjusią mikrobiologinės taršos riziką.
Tarkuotas sūris yra vienas populiariausių produktų skubančių žmonių krepšeliuose. Nereikia traukti torkos, plauti indų, o rezultatas pasiekiamas akimirksniu. Visgi, šis „laiko taupymas“ dažnai atsieina brangiau, nei manome – ir ne tik finansine prasme. Paruošti sūrio trupiniai nebūtinai yra geriausias pasirinkimas jūsų patiekalams.
Nemaloni tiesa: kas iš tikrųjų yra pakuotėje?
Kiekvienas, bent kartą bandęs sutarkuoti minkštesnį sūrį namuose, žino pagrindinę problemą: vos tik sūris susmulkinamas, gabalėliai linkę sulipti į vieną gumulą. Taip nutinka dėl sūryje esančių riebalų ir natūralios drėgmės.
Tačiau paimkite sūrį iš pakuotės prekybos centre – jis byra idealiai. Kaip tai įmanoma?
Pramoniniu būdu tarkuotas sūris nesulimpa todėl, kad gamintojai naudoja lipnumą reguliuojančias medžiagas. Dažniausiai tai yra bulvių arba kukurūzų krakmolas, kartais – celiuliozė. Šie priedai padengia kiekvieną sūrio drožlę, sugeria drėgmę ir neleidžia joms sukibti net ilgai laikant.
Nors pagal reglamentus krakmolo kiekis paprastai neturi viršyti 3 procentų, to pakanka, kad pasikeistų produkto savybės:
- Tekstūra: Sūris įgauna miltingą paviršių.
- Lydymasis: Dėl krakmolo plėvelės toks sūris lydosi prasčiau ir netolygiau nei šviežiai tarkuotas.
Tarkuotas sūris maišeliuose / Civil / Shutterstock.com
Didesnis paviršius – didesnė rizika
Dar viena priežastis, kodėl ekspertai rekomenduoja sūrį tarkuoti patiems, yra higiena ir galiojimo laikas.
Tarkuotas sūris yra žymiai jautresnis mikrobams nei vientisas sūrio gabalas. Sutarkavus sūrį, jo paviršiaus plotas padidėja tūkstančius kartų. Vientisas sūris turi natūralią plutą ar tiesiog mažesnį sąlyčio su oru plotą, o tarkuoto sūrio kiekviena drožlė tampa atvira terpei.
Gamybos ir pakavimo proceso metu į pakuotę gali patekti bakterijų (pavyzdžiui, koliforminių bakterijų). Nors dažniausiai jos nėra mirtinai pavojingos, jos žymiai pagreitina produkto gedimą.
Pelėsio pavojus
Vokietijos vartotojų organizacija „Stiftung Warentest“ atkreipia dėmesį į rimtesnę problemą – pelėsį.
Svarbu skirti „kilmingąjį“ pelėsį (naudojamą Roquefort ar Camembert sūriuose) nuo atsitiktinio pelėsio, atsirandančio dėl gedimo. Pastarasis gali išskirti mikotoksinus – kenksmingas, kartais net kancerogenines medžiagas.
Tarkuotas sūris pakuojamas naudojant apsaugines dujas (dažniausiai azoto ir anglies dioksido mišinį), kurios stabdo pelėsio augimą. Tačiau, jei pakuotė yra bent kiek nesandari arba pažeista transportavimo metu, ši apsauginė atmosfera išnyksta, ir sūris tampa idealia terpe pelėsiui, kurį plika akimi pamatyti margame sūrio mišinyje gali būti sunku.
Ekspertų patarimai kasdienai
Norint mėgautis geriausiu skoniu ir saugumu, verta pakeisti kelis įpročius:
- Tarkuokite patys: Pirkite sūrį gabalėliais. Naudojant virtuvinį kombainą ar kokybišką rankinę tarką, procesas užtrunka vos minutę, tačiau skonis bus intensyvesnis, o sūris lydysis tobulai.
- Skaitykite etiketes: Jei visgi perkate tarkuotą sūrį, atkreipkite dėmesį į sudėtį. Venkite produktų su dideliu kiekiu krakmolo ar kitų priedų.
- Tinkamas laikymas: Tiek pirktinį, tiek naminį tarkuotą sūrį laikykite sandariame inde šaldytuve. Tai apsaugos jį nuo drėgmės ir bakterijų.
- Kompromisas: Jei gaminate didelį kiekį maisto ir skubate, galite sumaišyti šviežiai tarkuotą sūrį su pirktiniu. Taip pagerinsite patiekalo tekstūrą sutaupydami šiek tiek laiko.
