Ar senėjimas prasideda tada, kai švenčiame 60-metį? O gal 80-metį? Naujausi tyrimai rodo, kad amžius čia beveik nieko nepasako. Senatvės slenkstį išduoda ne gimimo data, o mūsų kūno gebėjimas atlikti du paprastus veiksmus.
Ne skaičiai pase, o kūno reakcijos
Dauguma žmonių senatvę sieja su raukšlėmis, baltomis sruogomis ar „rimtu“ jubiliejumi. Tačiau moksliniai duomenys rodo ką kitą: biologinį senėjimą daug taikliau atskleidžia tai, kaip mūsų kūnas funkcionuoja kasdien.
Ekspertai įvardija du rodiklius, kurie laikomi patikimiausiais senėjimo ženklais — ir jie visiškai nesusiję su amžiumi.
1. Ėjimo tempas — pirmasis „senėjimo barometras“
Vienas iš tiksliausių biologinio senėjimo rodiklių yra mūsų ėjimo greitis.
Tyrimai rodo, kad esminis slenkstis pasiekiamas tada, kai:
- ėjimo greitis sumažėja žemiau 0,8 m/s.
Tuo metu kūnas pradeda taupyti energiją, žingsniai tampa trumpesni, judesiai — mažiau ryžtingi, dažniau atsiranda nestabilumo pojūtis. Tai ženklas, kad silpnėja raumenų jėga, koordinacija ir reakcijos.
Šis rodiklis toks tikslus, kad kai kurie gydytojai jį vadina „šeštuoju gyvybės rodikliu“.
2. Rankos suspaudimo jėga — mažas testas, kuris atskleidžia labai daug
Dar vienas puikus biologinio amžiaus rodiklis — rankos suspaudimo stiprumas.
Jei staiga:
- sunkiau atidaryti stiklainį,
- nešti pirkinius,
- prisukti butelio kamštelį,
tai gali reikšti viso kūno raumenų silpnėjimą.
Moksliniai duomenys rodo, kad rankos suspaudimo jėga tiesiogiai susijusi su bendra fizine būkle, raumenų mase ir net gyvenimo trukme.
Todėl ekspertai rankos jėgą vertina taip pat rimtai, kaip ir lėtėjančią eiseną.
Kada kūnas pradeda „oficialiai senti“?
Senėjimo pradžia laikoma ne tada, kai žmogui sukanka tam tikras skaičius metų, bet tuomet, kai susilpnėja šie du rodikliai:
- ėjimo greitis krenta žemiau 0,8 m/s,
- rankos suspaudimo jėga pastebimai prastėja.
Įdomu tai, kad šiuos pokyčius kai kurie žmonės patiria sulaukę vos 50-ies, o kiti — tik peržengę 80 metų ribą.
Kaip atitolinti senėjimą? Ekspertai įvardija du veiksmingiausius metodus
Gera žinia ta, kad fizinį senėjimą galima ne tik sulėtinti, bet ir dalinai pakeisti. Nereikia nei sudėtingų treniruočių, nei brangių sporto programų — svarbiausia reguliarumas.
1. Kasdienis greitas ėjimas (20–30 min.)
Ne ramus pasivaikščiojimas, o:
- tvirti žingsniai,
- įsitraukusios rankos,
- stabilus ritmas.
Tokiu būdu gerėja kraujotaka, stiprėja raumenys, aktyvinama nervų sistema.
2. Stiprinti raumenis 2–3 kartus per savaitę
Užtenka paprastų pratimų su savo kūno svoriu:
- pritūpimai,
- įtūpstai,
- atsispaudimai (galima modifikuoti iš kelių),
- lengvi svareliai.
Svarbiausia — reguliarus krūvis, o ne intensyvumas.
Fizinė veikla gali ne tik sulėtinti, bet ir pakeisti senėjimo procesus
Mokslininkai tikina, kad aktyvumas:
- didina raumenų masę,
- gerina kraujotaką,
- stiprina kaulus,
- mažina uždegiminius procesus,
- saugo širdį ir smegenis.
Todėl senėjimas šiandien nebėra neišvengiamas nuosprendis — tai procesas, kurį galime valdyti daug labiau, nei manėme anksčiau.
Šaltiniai:
- https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC3080184/
- https://www.consensus.app/papers/hand-grip-strength-as-a-proposed-new-vital-sign-of-health-a-vaishya-misra/65a6cc28af775caba56553bf9b6da0b3/
