Alergijos diagnozavimas neretai primena sudėtingą detektyvinį tyrimą. Norint suprasti, kas tiksliai sukelia alerginę reakciją, tenka analizuoti visą žmogaus gyvenimo būdą: mitybą, kontaktą su gyvūnais, buitinę aplinką, sezoną, darbo sąlygas ar net naujus daiktus namuose.
Kodėl sunku suprasti, kas sukelia alergiją?
Viena dažniausių priežasčių – uždelsta organizmo reakcija.
Alergijos simptomai gali pasireikšti:
- ne iš karto po kontakto su alergenu,
- o praėjus kelioms valandoms ar net 1–2 dienoms.
Todėl dažnai būna sunku suvokti ryšį: slogą ar niežulį gali išprovokuoti ne tai, ką žmogus palietė šiandien, o vakarykštis pasivaikščiojimas parke ar ką tik paragautas vaisius.
Dėl to gydytojas pirmiausia surenka išsamią ligos istoriją ir tik tada nustato galimus „įtariamuosius“ – alergenus, kuriuos būtina patikrinti.

Kokie pagrindiniai alergijos diagnostikos būdai?
Alergologai naudoja du patikimiausius metodus:
1. Odos dūrio mėginiai
Tai klasikiniai testai, kai ant dilbio odos užlašinamos mažos alergeno dozės, o tada stebima reakcija.
Teigiamas rezultatas rodo, kad imuninė sistema atpažįsta medžiagą kaip kenksmingą.
2. Kraujo tyrimai specifiniams IgE antikūnams
Šis metodas padeda nustatyti alergiją be tiesioginio kontakto su alergenu. Jeigu kraujyje aptinkami padidėję IgE antikūnai, tai patvirtina alerginį reakcijos pobūdį.
Neigiamas tyrimų atsakymas reiškia, kad reikia ieškoti kitų alergenų arba kitų priežasčių, nes ne visi simptomai yra alerginiai.
Kryžminė alergija: kai organizmas reaguoja į, rodos, nesusijusius dalykus
Specialistai pabrėžia, kad kartais žmogus reaguoja į skirtingus dirgiklius, kurie turi panašias baltymų struktūras.
Klasikiniai pavyzdžiai:
• Beržo žiedadulkės → obuoliai, morkos, vyšnios
Žmogus gali jausti:
- burnos niežulį,
- lūpų tinimą,
- gerklės kutenimą.
Šių produktų baltymai yra panašūs į beržo žiedadulkių baltymus, todėl imuninė sistema „supainioja“ juos.
• Katės ir kiaulienos sindromas
Kai kurie katėms alergiški žmonės reaguoja ir į kiaulieną.
Tai vadinama „katės–kiaulienos sindromu“, kurį sukelia panašūs serumo albuminai – baltymai, esantys ir katėse, ir kiaulėse.
Tokios kryžminės reakcijos dažnai nustatomos tik išsamios diagnostikos metu.

Kaip atlikti alergijos diagnostiką teisingai?
Gydytojai pabrėžia: savigyda – pavojinga, o tikrosios priežasties nustatyti be specialistų beveik neįmanoma.
1. Pirmiausia reikėtų kreiptis:
- į šeimos gydytoją,
- arba į pediatrą, jei simptomus turi vaikas.
Specialistas įvertins situaciją ir prireikus nusiųs pas alergologą.
2. Alergologas atliks:
- išsamią apžiūrą,
- detalią apklausą apie gyvenimą, mitybą, gyvūnus, aplinką,
- paskirs tyrimus.
3. Molekulinė alergijos diagnostika
Tai pažangiausias metodas, padedantis nustatyti jautrumą konkretiems alergenų komponentams.
Kuo tai naudinga?
- leidžia tiksliai suprasti, kas sukelia simptomus,
- padeda numatyti kryžmines reakcijas,
- leidžia parinkti efektyviausią gydymo taktiką.
Išvada
Alergijos priežasties nustatymas reikalauja kantrybės, tikslių tyrimų ir specialisto įsitraukimo.
Kadangi reakcija gali pasireikšti vėluojant, o kryžminiai ryšiai kartais būna visiškai netikėti, svarbu nesikliauti spėlionėmis.
Tik tinkamai atlikta diagnostika padeda tiksliai nustatyti alergeną ir pasirinkti geriausią gydymo kelią.
