Kartais šaldytuve randame užmirštą duonos riekę, apelsiną ar stiklainį su uogiene. Pažiūri – ant viršaus žydi pelėsis. Pirmoji mintis: „Išmesti ar dar galima valgyti?“ Atrodytų, taisyklė turėtų būti paprasta – jei pelėsis, reiškia pavojus. Tačiau realybė kur kas sudėtingesnė.
Yra pelėsių, kurių žmonės vengia lyg nuodų, o yra tokių, kurie tampa prabangiausių pasaulio produktų dalimi. Tad kaip suprasti, kur baigiasi saugumas ir prasideda rizika?
Kodėl kai kuriuos pelėsius valgome, o kitų – ne?
Internete netrūksta griežtų patarimų: „Niekada nevalgykite pelėsio!“
Skamba logiškai – juk pelėsiniai grybai gali gaminti toksinus. Bet maisto technologai sako: ne viskas taip juoda, kaip atrodo.
Brangiausi pasaulio sūriai, fermentuoti padažai ar net saldumynai gaminami pasitelkiant specialiai atrinktus grybus. Tai – visiškai saugios, stabilios kultūros, kurios negamina toksinų ir yra naudojamos šimtmečius. Kai kurie jų netgi turi teigiamų savybių: gerina fermentaciją, suteikia produktams unikalų skonį ir aromatą.
Vadinasi, ne pats pelėsis kelia pavojų, o pelėsio kilmė.
Kur slypi tikrasis pavojus?
Problema prasideda tada, kai pelėsis atsiranda ten, kur jam neturėtų būti – ant duonos, uogienės, daržovių, mėsos ar kitų kasdienių produktų.
Tokiu atveju pelėsiniai grybai atsiranda atsitiktinai, iš oro, iš aplinkos, iš paviršių. Tarp jų dažnai būna rūšių, kurios:
- gamina aflatoksinus ir kitus pavojingus nuodus,
- gali sukelti alergines reakcijas,
- ar net apsinuodijimą.
Ypač pavojingi yra ryškūs pelėsiai:
- žali,
- juodi,
- geltoni,
- intensyviai mėlyni.
Šie tipai dažniausiai turi kenksmingų savybių ir yra netinkami vartoti net minimaliais kiekiais.
Vienas ženklas, kuris pasako, kada produktą reikia išmesti
Jei pelėsis yra ryškios spalvos – produktą MESKITE BE DISKUSIJŲ.
Tai aiškiausias signalas, kad ant produkto išaugo potencialiai nuodingi mikroorganizmai.
Tačiau jei pelėsis dar balkšvas, purvinai baltas, neryškus, kai kada galima pašalinti gerokai platesnį sluoksnį aplink pažeistą vietą. Tokiu atveju svarbu įvertinti produkto struktūrą.
Saugumo taisyklė
- Kietus produktus (pvz., kietas sūris) galima išgelbėti nupjaunant didelę dalį aplink pažeistą vietą.
- Minkšti produktai – metami be išlygų. Sporoms prasiskverbti į minkštą produktą pakanka vos kelių valandų.
Kodėl su duona reikia būti ypatingai atsargiems?
Ant jos dažniausiai veisiasi tamsūs alyvuogių atspalvio grybai, kuriuos net ir nupjovus valgyti nerekomenduojama. Sporų tinklas giliai įauga į minkštimą – net jei matomas pelėsis tik ant paviršiaus.

Ar pelėsį visada reikia mesti į šiukšliadėžę? Nebūtinai
Net jei produktas netinkamas vartoti, jis gali tapti naudingas sodui.
Tiesiog:
- Suplėšykite sugedusį maistą.
- Apdorokite jį Trichoderma preparatu.
- Tik tada meskite į kompostą.
Trichoderma grybas sunaikina kenksmingas sporas ir paverčia atliekas saugia, maistinga organika.
Išvada
Pelėsis nėra juodai baltas reiškinys.
- Specialiai auginamas pelėsis – technologijos dalis ir saugus delikatesas.
- Atsitiktinis pelėsis – potenciali grėsmė sveikatai, ypač ant duonos ir uogienės.
Stebėkite spalvą, įvertinkite produkto struktūrą ir vadovaukitės paprasta taisykle: jei kyla abejonių – nevalgykite.
Maisto sauga visada svarbiau.


