Vitaminas D seniai vadinamas „saulės vitaminu“, nes mūsų organizmas jį gamina veikiant UVB spinduliams. Žiemą, kai saulės trūksta, daug žmonių susiduria su jo stygiumi. Ilgą laiką pagrindinė vitamino D funkcija buvo siejama su kaulų sveikata: jis padeda įsisavinti kalcį, o jo trūkumas vaikams gali sukelti rachitą. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo kur kas platesnį šio vitamino poveikį.
Vitaminas D ir kraujospūdis: netikėta sąsaja
Pastarųjų metų duomenys leidžia manyti, kad vitaminas D gali būti susijęs su aukštu kraujospūdžiu. Žmonėms, kuriems jo trūksta, kraujospūdis dažnai būna aukštesnis, o reguliarus vitamino D papildų vartojimas (kasdien ar kartą per savaitę) kai kuriems tyrimų dalyviams padėjo sumažinti rodiklius. Vis dėlto mokslininkai pripažįsta: tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai, tad ši sritis dar reikalauja aiškesnių įrodymų.
Poveikis širdžiai – daug žadantis, bet ne iki galo suprastas
Vitaminas D jau kurį laiką minimas širdies ir kraujagyslių sveikatos kontekste. Stebėjimo tyrimai rodo galimą ryšį tarp jo trūkumo ir didesnės širdies ligų, įskaitant priepuolius, rizikos. Tačiau klinikiniai tyrimai – tie, kurie leidžia tvirtai nustatyti priežastį ir pasekmę – dar nepatvirtino, kad vitamino D papildai sumažina tokių ligų tikimybę. Tai viena iš sričių, kuriose mokslas dar ieško tvirtesnių atsakymų.
Imuninė sistema: ar vitaminas D iš tikrųjų stiprina apsaugą?
Vienas garsiausių vitamino D tyrimų aspektų – galimas jo ryšys su imunitetu. Nustatyta, kad žemas vitamino D kiekis dažnai sutampa su dažnesniais peršalimais ar infekcijomis. Be to, šis vitaminas gali turėti įtakos tam, kaip suaktyvinami genai, atsakingi už svarbių imuninės sistemos baltymų gamybą.
Vis dėlto didelė apžvalga, apėmusi 37 klinikinius tyrimus, parodė, kad vitamino D papildai tikriausiai neapsaugo nuo kvėpavimo takų infekcijų. Taigi ryšys egzistuoja, tačiau jis daug sudėtingesnis, nei gali pasirodyti.
Galimas ryšys su psichine sveikata, nėštumu ir net vėžiu
Mokslininkai tiria vitamino D poveikį labai skirtingoms organizmo sistemoms. Jis siejamas:
- su depresijos simptomais,
- su nėštumo komplikacijų rizika,
- su tam tikrų vėžio tipų išgyvenamumu.
Tačiau čia svarbi detalė: dauguma šių tyrimų randa sąsajas, o ne įrodo tiesioginį poveikį. Todėl rekomenduoti vitaminą D kaip universalią „stebuklingą“ priemonę šiuo metu būtų per anksti.
Kodėl vitamino D tyrimai tokie sudėtingi?
Vitamino D situacija išskirtinė: didelę jo dalį organizmas pagamina pats, veikiamas saulės šviesos. Maistas suteikia tik nedidelę dalį – daugiausia riebi žuvis, kiaušinių tryniai, grybai ir praturtinti produktai.
Tai reiškia, kad žmonių lyginimas tarpusavyje tampa sudėtingas: gyvenamoji vieta, metų laikas, odos tipas ir laikas lauke daro didžiulę įtaką vitamino D kiekiui.
Kiek vitamino D reikia?
Mokslininkai iki šiol nesutarė, kas tiksliai laikoma idealiu vitamino D kiekiu kraujyje. Tačiau trūkumas apibrėžtas gana aiškiai – jo kiekis turėtų būti didesnis nei 30 nmol/l. Daugumos ekspertų nuomone, žiemos mėnesiais papildai dažnai tampa vieninteliu realiu būdu palaikyti normą.
Kas svarbiausia dabar?
Kol moksliniai duomenys vis dar neatsako į visus klausimus, viena rekomendacija lieka aiški: svarbiausia vengti vitamino D trūkumo, ypač žiemą. O daugiau sužinosime tada, kai ilgesnio laikotarpio tyrimai leis tiksliai nustatyti, kokį poveikį šis vitaminas turi mūsų imunitetui, širdžiai ir visai organizmo sveikatai.
