Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Jūs tai valgote kiekvieną dieną, bet ši medžiaga gali būti daug pavojingesnė nei cukrus ir druska: štai kodėl ekspertai ją vadina „tyliuoju nuodu“

Mononatrio glutamatas (MSG)
4 min. skaitymo

Labai mažai žmonių į tai atkreipia dėmesį. Dar mažiau supranta, kad būtent ši medžiaga – ne cukrus, ne druska, ne riebalai – gali tyliai griauti savijautą, sukelti priklausomybę maistui ir sutrikdyti nervų sistemą. O ji slypi beveik visur: nuo sriubos kubelių iki bulvių traškučių ir net gėrimų.

Kalbame apie mononatrio glutamatą (MSG) – skonio stipriklį, kuris maistą paverčia „neįtikėtinai skaniu“, bet gali turėti kur kas tamsesnę pusę.

Iš kur jis atsirado?

1908 m. japonų mokslininkas dr. Kikunae Ikeda iš jūros dumblių išskyrė komponentą, suteikiantį patiekalui ypatingą umami skonį. Taip gimė mononatrio glutamatas – iš pradžių laikytas stebuklu, o vėliau tapęs maisto pramonės slaptu triuku.

Šiandien MSG yra vienas plačiausiai naudojamų skonio stipriklių pasaulyje, aptinkamas:

  • greitojo maisto restoranuose (iki 90 % patiekalų),
  • sriubų milteliuose ir kubeliuose,
  • šaldytuose pusgaminiuose,
  • dešrose, mėsos gaminiuose,
  • padažuose, sojos produktuose,
  • bulvių traškučiuose, riešutuose, užkandžiuose,
  • net kai kuriuose gaiviuosiuose gėrimuose.

Kodėl mes pleškiname šiuos produktus be sustojimo?

MSG ne tik pagerina skonį. Jis stimuliuoja smegenis taip, kad:

  • suaktyvėja apdovanojimo sistema,
  • kyla „noro dar“ pojūtis,
  • į maistą reaguojame tarsi į priklausomybę sukeliančią medžiagą.

Todėl vaikams natūralios daržovės atrodo „beskonės“, o traškučių pakuotę sunku padėti į šalį po pirmo kąsnio. Tai ne valios klausimas – tai chemija.

Kodas:

E621

Pavojingumas:

Šiandieniniais duomenimis pavojingas

Vartojimas:

Konservuotose daržovėse, padažuose, daugelyje šaldytų produktų, neleistinas maiste kūdikiams ir vaikams.

Poveikis:

A – alergija, astma (ypač reikia vengti alergiškiems ir sergantiems astma);

MSG medžiaga maiste
MSG medžiaga maiste

Kodėl MSG vadinamas neurotoksinu?

Dalis ekspertų įspėja: MSG poveikis nervų sistemai gali būti daug rimtesnis, nei daugelis mano.

Galimi simptomai:

  • migrenos ir galvos skausmai,
  • paraudimas, pykinimas, širdies permušimai,
  • pusiausvyros sutrikimai,
  • astmos paūmėjimas,
  • vaikų elgesio pokyčiai,
  • alerginės reakcijos.

Kai kurie žmonės reaguoja iškart po mažos dozės. Kiti – patiria „tylų“, lėtesnį poveikį, kurį sunku susieti su maistu.

Ypač jautrūs: vaikai, nes jų apsauginis smegenų barjeras dar nėra visiškai susiformavęs.

Ryšys su smegenimis ir vėžiu: ką sako tyrimai?

Glutamatas yra neuromediatorius, dalyvaujantis signalų perdavime tarp nervų ląstelių. Tačiau, kai jo per daug, jis gali:

  • pažeisti neuronų veiklą,
  • trikdyti hipofizės funkcijas,
  • didinti neurodegeneracinių ligų (Parkinsono, Alzheimerio) riziką.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad daugelyje vėžio tipų (krūties, prostatos, odos, kiaušidžių, plaučių, žarnyno) aptinkami glutamato receptoriai.

Jeigu navikas išskiria daug glutamato, jis:

  • gali augti greičiau,
  • lengviau plisti,
  • tampa atsparesnis gydymui.

Šis ryšys vis dar tiriamas, tačiau faktas, kad jis egzistuoja, kelia natūralių klausimų dėl MSG saugumo.

Tai blogesnė medžiaga, nei druska ar cukrus
Tai blogesnė medžiaga, nei druska ar cukrus

Kodėl apie tai mažai kalbama?

Nes MSG labai naudingas pramonei:

  • jis pigus,
  • pagerina skonį be brangių ingredientų,
  • sukuria priklausomybę primenantį potraukį,
  • leidžia gamintojams gaminti „skanų“ maistą mažomis sąnaudomis.

Tuo metu vartotojas nežino, kodėl negali sustoti valgyti.

Išvada

Gal ne kiekvienas žmogus patirs ryškią reakciją į mononatrio glutamatą. Tačiau faktas, kad ši medžiaga:

  • keičia skonio suvokimą,
  • skatina persivalgymą,
  • veikia nervų sistemą,
  • yra siejama su neurologiniais sutrikimais,
  • aptinkama vėžio ląstelių aplinkoje,

rodo, kad tai tikrai nėra nekaltas priedas.

Ir jei kasdien valgome perdirbtą maistą – tikimybė, kad suvartojame daug glutamato, yra milžiniška.

Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.

Esu baigusi Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir turiu aukštąjį išsilavinimą farmacijos srityje. Domiuosi sveikatos, sporto ir gyvensenos temomis, kurias nuolat gilinu ir nagrinėju tiek akademiškai, tiek praktiškai. Rašau straipsnius svetainėje KAIPKADA.LT, siekdama skaitytojams pateikti patikimą, moksliškai pagrįstą ir lengvai suprantamą informaciją, kuri padėtų gerinti sveikatą ir kasdienį gyvenimą. Tikiu, kad žinios yra svarbiausia priemonė sveikesniam gyvenimui.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Primename: kviečiame diskutuoti pagarbiai ir laikytis bendravimo etiketo. Nepagarbūs, įžeidžiantys ar neapykantą skatinantys komentarai bus šalinami. Ačiū už supratingumą!

Komentuodami sutinkate, kad jūsų pateikti duomenys gali būti tvarkomi pagal mūsų privatumo taisykles.