Kraujo perpylimas dažnai yra ta riba, kur nuo kelių minučių priklauso žmogaus gyvybė. Tačiau saugų perpylimą lemia ne vien tik tai, ar kraujo grupė „sutampa“ pagal įprastą A, B, AB ar O schemą. Pasirodo, realybė gerokai sudėtingesnė: egzistuoja itin reti kraujo grupių variantai, kurių standartiniai tyrimai gali net nepastebėti.
Būtent tokią grėsmę išryškino Tailando mokslininkų atradimas: analizuodami daugiau nei 544 tūkst. donorų ir pacientų mėginių, jie aptiko ypač retą hibridinį ABO sistemos variantą, vadinamą B(A). Iki šiol šis konkretus, naujai aprašytas variantas buvo identifikuotas tik trims žmonėms – vienam pacientui ir dviem donorams.
Kas yra B(A) ir kuo jis skiriasi nuo įprastų kraujo grupių
Žmonėms dažniausiai pažįstama ABO sistema remiasi tuo, kokie antigenai yra raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje. A grupė turi A antigeną, B grupė – B antigeną, AB – abu, o O – neturi nei vieno. Praktikoje tai leidžia numatyti, su kuo kraujas dera, o su kuo – ne.
B(A) atvejis sukelia painiavą todėl, kad raudonieji kraujo kūneliai iš pirmo žvilgsnio atrodo B tipo, bet kartu juose aptinkami A antigeno pėdsakai. Įprastiniuose tyrimuose toks „pėdsakas“ gali būti per silpnas, kad būtų teisingai įvertintas, todėl žmogus gali būti priskirtas paprastai B grupei – nors biologiškai jo kraujas elgiasi subtiliai kitaip.
Kaip mokslininkai tai rado ir kodėl tai svarbu
Siriraj universitetinės ligoninės (Bankokas) komanda tyrė vadinamuosius ABO neatitikimus – situacijas, kai du standartiniai kraujo grupavimo metodai pateikia tarpusavyje prieštaringus rezultatus (pavyzdžiui, antigenų tyrimas rodo viena, o plazmos antikūnų reakcijos – kita). Per retrospektyvinę analizę jie rado nedidelę dalį neatitikimų, o trijuose atvejuose pamatė būtent tą kombinaciją, kuri leido įtarti B(A) variantą ir patvirtinti jį genetiniais metodais.
Mokslininkų vertinimu, šio varianto dažnis gali siekti apie 0,00055 %, tai yra maždaug 1 iš 180 000 žmonių. Svarbus niuansas: „tik trys žmonės pasaulyje“ reiškia, kad tik trys buvo identifikuoti ir aprašyti konkrečiame kontekste, o ne kad daugiau jų neegzistuoja. Dalis tokių atvejų gali likti nepastebėti ten, kur laboratorijos neturi galimybių ar įpročio gilinti ABO neatitikimų tyrimų iki genetikos lygmens.
Kur slypi rizika: ką gali reikšti klaida perpylimo metu
Perpylimo saugumo taisyklė paprasta: recipientas neturi gauti antigeno, kurio jo organizmas neatpažįsta kaip „savo“, nes imuninė sistema gali sureaguoti agresyviai. Jeigu žmogus turi stiprius anti-A antikūnus, o jam perpilamas kraujas su A antigeno elementais (net jei jie „silpni“), teoriškai gali kilti pavojinga imuninė reakcija.
B(A) atvejis yra rizikingas būtent dėl to, kad vizualiai ir serologiškai jis gali būti klaidingai priskirtas įprastai B grupei. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie „hibridiniai“ variantai perpylimų grandinėje yra jautri vieta, ypač jei sprendimai priimami skubiai ir remiantis tik standartiniais testais.
Kas lemia B(A): genetika, kuri pakeičia antigenų „gamybą“
Pagal publikacijoje aprašytus rezultatus, B(A) fenotipas susijęs su konkrečiais ABO geno pokyčiais. Supaprastintai tariant, mutacijos gali pakeisti fermento veiklą taip, kad jis daugiausia „gamina“ B antigeną, bet tuo pačiu atsiranda ir A tipo struktūrų pėdsakai.
Tai svarbu ne tik mokslui, bet ir praktikai: genetinis paaiškinimas leidžia kurti tikslesnius diagnostikos algoritmus, spręsti, kada įtarti retą variantą ir kaip elgtis, kad būtų išvengta klaidų.
Kodėl tokie atradimai keičia požiūrį į kraujo grupes
Žmonės dažnai galvoja, kad egzistuoja „8 pagrindinės“ kraujo grupės (A, B, AB, O ir Rh +/–). Tačiau transfuzinė medicina seniai žino, kad tai tik pati pradžia: be ABO ir Rh sistemų yra daugybė kitų antigenų sistemų ir retų variantų, kurie gali turėti klinikinę reikšmę.
Garsiausias pavyzdys – vadinamasis Rh nulio (Rh-null) fenotipas, dar vadinamas „auksiniu krauju“. Jis laikomas vienu rečiausių pasaulyje: medicininėje literatūroje dažnai minimas skaičius – apie 43 užfiksuoti atvejai. Paradoksas tas, kad toks kraujas gali būti ypač vertingas retų Rh variantų recipientams, tačiau patys Rh-null žmonės kraują saugiai gali gauti praktiškai tik iš tokio pat fenotipo donoro.
B(A) atradimas iš Tailando dar kartą primena paprastą dalyką: kuo geriau mokslas mato genetinę įvairovę, tuo aiškiau darosi, kad „retumo“ ribos dažnai priklauso ne tik nuo biologijos, bet ir nuo to, kiek sistemingai ieškome.
Ką tai gali reikšti ateityje
Tyrėjai akcentuoja, kad retų variantų nustatymas turėtų remtis ne vien įprastais serologiniais metodais, bet ir modernesne genetine diagnostika, ypač tada, kai pasitaiko ABO neatitikimų. Tai didina perpylimų saugumą ir leidžia tiksliau valdyti išimtinius atvejus, kai klaida gali kainuoti labai brangiai.
Šaltiniai:
- „Times of India“, iflscience.com, health.clevelandclinic.org, prosto.pl
- https://www.sciencealert.com/super-rare-hybrid-blood-type-discovered-in-just-3-people
