Daugelis intelektą vis dar sieja su puikia atmintimi, greitu skaičiavimu ar gebėjimu akimirksniu rasti teisingą atsakymą. Tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį į visai kitą, kur kas subtilesnį bruožą. Tai įprotis, kuris nekrenta į akis, neatrodo įspūdingas ir dažnai net laikomas keistu, tačiau būtent jis dažniau pasitaiko tarp aukštesnio nei vidutinis intelekto žmonių.
Intelektas, kuris pasireiškia tyloje
Neurologai pabrėžia: vienas ryškiausių išskirtinio mąstymo požymių – gebėjimas sąmoningai rinktis vienatvę. Ne izoliaciją iš nuovargio ar nusivylimo, o tyčinį atsiribojimą nuo triukšmo, nuolatinių pokalbių, telefono pranešimų ir socialinių tinklų.
Londono universiteto koledžo neurologas dr. Josephas Jebelli, jau daugelį metų tiriantis smegenų veiklą poilsio ir tylos metu, teigia, kad būtent tokios akimirkos aktyvina giliausius kognityvinius procesus. Apie tai šią vasarą rašė ir CNBC, remdamasi jo tyrimais.
Pasak mokslininko, nuolatinis dirgiklių srautas ne padeda, o trukdo mąstymui. Smegenys, neturėdamos pauzės, veikia paviršutiniškai.
Kas vyksta smegenyse, kai liekame vieni?
Sąmoningos vienatvės metu suaktyvėja vadinamasis smegenų „numatytasis tinklas“. Tai sistema, atsakinga už informacijos apdorojimą, patirčių sujungimą, gilesnį savęs ir pasaulio suvokimą. Būtent tada gimsta netikėtos idėjos, originalūs sprendimai ir ilgalaikės įžvalgos.
Dr. Jebelli pabrėžia, kad ši būsena neatsiranda triukšmingoje aplinkoje ar nuolat reaguojant į pranešimus. Jai būtina tyla ir vidinis susitelkimas.
Kodėl protingi žmonės dažniau renkasi vienatvę?
Istorija pateikia iškalbingų pavyzdžių. Billas Gatesas daugelį metų praktikavo vadinamąją „Mąstymų savaitę“ – laiką, kai visiškai atsiribodavo nuo kasdienių reikalų, žiniasklaidos ir bendravimo. Būtent tokių savaičių metu gimė svarbios „Microsoft“ idėjos, tarp jų ir „Internet Explorer“ koncepcija.
Leonardo da Vinci taip pat sąmoningai skirdavo ilgas valandas stebėjimui ir apmąstymams. Jis galėdavo ilgai nepadaryti nė vieno potėpio, nes vienatvę laikė būtina kūrybos sąlyga.
Mokslininkai pabrėžia: ne genialumas sukuria tylos poreikį. Priešingai – tyla leidžia intelektui atsiskleisti visu pajėgumu.
Ne poilsis, o smegenų „atstatymas“
Svarbu suprasti, kad sąmoninga vienatvė nėra tas pats, kas atostogos ar pasyvus poilsis. Gulėjimas paplūdimyje su telefonu rankoje smegenims neduoda to paties efekto.
Jebelli teigia, kad trumpi, bet reguliarūs atsitraukimai nuo išorinio pasaulio veikia efektyviau nei papildoma kava, nuolatinis multitaskingas ar bandymas „išspausti“ produktyvumą jėga. Tai natūralus būdas smegenims persikrauti ir gilinti mąstymą.
Kaip atrodo sąmoninga vienatvė kasdienybėje?
Žmonės, turintys šį subtilų intelekto požymį, dažnai nesąmoningai laikosi tam tikrų įpročių. Jie skiria laiką buvimui vieni, net jei galėtų jį užpildyti bendravimu. Jie sąmoningai riboja nereikalingus socialinius ryšius, renkasi kokybę, o ne kiekį. Jie reguliariai stabteli savirefleksijai – apmąsto sprendimus, analizuoja patirtis, leidžia mintims „nusistovėti“.
Tai gali būti ramus pasivaikščiojimas be ausinių, tylus vakaras be ekrano, rašymas ar tiesiog buvimas su savo mintimis. Iš šalies tai atrodo nereikšminga, tačiau smegenims tai – intensyvus darbas.
Kodėl šį įprotį turi tik nedaugelis?
Šiuolaikinis pasaulis skatina priešingą elgesį – nuolatinį ryšį, reagavimą, skubėjimą. Tyla dažnai suvokiama kaip tuštuma, o vienatvė – kaip problema. Todėl sąmoningai ją pasirinkti ryžtasi tik nedidelė dalis žmonių.
Tyrimai rodo, kad būtent šie žmonės pasižymi didesniu kūrybiškumu, geresniais mokymosi gebėjimais ir didesniu psichologiniu atsparumu. Smegenims gavus erdvės, jos pradeda dirbti giliau, jungti informaciją ir kurti naujas perspektyvas.
Štai kodėl sąmoninga vienatvė vis dažniau laikoma ne keistenybe, o vienu tyliausių, bet aiškiausių aukšto intelekto signalų.
Šaltinis: https://kobieta.wp.pl/niewielu-go-posiada-subtelny-nawyk-swiadczy-o-inteligencji-7231423718837184a
