Ilgą laiką maniau, kad žiemą noras saldumynams yra normalus. Šaltis, tamsa, nuovargis – juk kūnui reikia „pagundos“. Tačiau kai saldainiai, šokoladas ar sausainiai pradeda vaidentis kasdien, akivaizdu, kad tai jau nebe atsitiktinumas. Viskas pasikeitė po vieno paprasto patarimo, kurį davė draugė dietologė – ji pasiūlė išbraukti tik vieną kasdienį produktą.
Rezultatas nustebino labiau nei bet kuri dieta.
Potraukis saldumynams – ne silpna valia
Mitybos specialistai sutaria: nuolatinis noras saldumynams nėra charakterio problema. Tai signalas, kad organizmas patiria energijos „kalnelius“. Ypač žiemą, kai judame mažiau, dažniau renkamės sočius, bet ne visada subalansuotus patiekalus.
Ir labai dažnai šio ciklo pradžia slypi ten, kur mažiausiai tikimės – kasdienėje duonoje ir kepiniuose.
Vienas produktas, kuris išprovokuoja saldumynų alkį
Balta duona, bandelės, batonai, skrebučiai ir kiti kepiniai iš baltų miltų virškinami itin greitai. Jie staigiai pakelia cukraus kiekį kraujyje, bet lygiai taip pat greitai jį ir numuša.
Organizmui tai – stresas. Vos po 30–60 minučių po tokio patiekalo pasirodo „pirmieji varpeliai“: nuovargis, dirglumas ir stiprus noras kažko saldaus. Saldumynai tampa greičiausiu būdu atstatyti energiją.
Net jei pietavote sočiai – pavyzdžiui, makaronais – po kurio laiko ranka pati tiesiasi link šokolado. Tai ne įprotis, o fiziologinė reakcija.
Kodėl žiemą tai jaučiame stipriau?
Šaltuoju metų laiku organizmas natūraliai ieško greitos energijos. Pridėkite trumpesnes dienas, mažesnį judėjimą ir dažnesnį „komforto maistą“ – gausite idealias sąlygas cukraus šuoliams.
Būtent todėl žiemą potraukis saldumynams ir nesveikam maistui daugeliui tampa beveik nekontroliuojamas.
Ką pakeičiau – ir kas suveikė
Dietologės patarimas buvo paprastas: nebūtina visiškai atsisakyti duonos, tačiau reikia pakeisti jos rūšį. Vietoje baltos duonos ar bandelių rinktis ruginę duoną, kepinius su sėlenomis arba pilno grūdo produktus.
Dar svarbiau – niekada nevalgyti angliavandenių vienų. Į kiekvieną valgį būtina įtraukti baltymų: kiaušinį, varškę, sūrį, mėsą ar žuvį. Pridėjus šiek tiek gerųjų riebalų – alyvuogių aliejaus ar kokybiško sviesto – cukraus lygis kraujyje tampa stabilesnis.
Efektas, kurio nesitikėjau
Vos pakeitus šį vieną įprotį, saldumynų potraukis pradėjo nykti savaime. Nebereikėjo kovoti su savimi ar ieškoti „sveikesnių“ saldžių alternatyvų – organizmas tiesiog nustojo jų reikalauti.
Išvada paprasta, bet daug kam netikėta: dažnai saldumynų norisi ne todėl, kad jų mėgstame, o todėl, kad kasdien valgome produktus, kurie išprovokuoja šį norą. Ir kartais pakanka išbraukti tik vieną iš jų, kad viskas pasikeistų.
