Jeigu augote devintajame ar dešimtajame dešimtmetyje, tikėtina, kad šį ritualą prisimenate labai aiškiai. Pakilusi temperatūra, sloga, kosulys – ir vakare mama ar močiutė atneša kojines su įbertomis garstyčiomis. Kojos ima degti, miegas tampa neramus, bet visi ramina: „reikia pakentėti – greičiau pasveiksi“. Daugelis tai patyrė vaikystėje, tačiau retas susimąstė, kodėl šis metodas buvo toks populiarus ir ar jis iš tiesų veikė.
Kodėl buvo tikima garstyčiomis kojinėse
Ilgą laiką buvo manoma, kad pėdos yra savotiškas „organizmo valdymo pultas“. Tikėta, jog per jas galima paveikti kvėpavimo takus, imunitetą ir net vidaus organų veiklą. Garstyčios, dirgindamos odą, sukeldavo šilumos pojūtį, skatindavo paviršinę kraujotaką, o tai buvo siejama su greitesniu pasveikimu.
Šis metodas ypač išpopuliarėjo laikais, kai vaistų pasirinkimas buvo ribotas. Garstyčių pleistrai, jodo tinkleliai, stikliniai taurelės ir garstyčios kojinėse tapo savotišku „auksiniu standartu“ kovojant su peršalimu namuose.
Kas iš tikrųjų vyksta organizme
Garstyčios veikia labai paprastai – jos dirgina odą ir plečia paviršinius kapiliarus. Dėl to atsiranda šilumos ir deginimo pojūtis. Tačiau šis poveikis apsiriboja oda ir neturi jokio tiesioginio ryšio su virusais ar bakterijomis, esančiomis kvėpavimo takuose.
Šiuolaikinė medicina aiškiai nurodo, kad garstyčios kojinėse nei gydo peršalimą, nei trumpina ligos trukmę. Virusinės infekcijos dažniausiai praeina savaime per kelias dienas, o pagerėjimas, kuris sutapdavo su „garstyčių terapija“, buvo tiesiog natūrali ligos eiga.
Kodėl daugelis vis tiek „pasveikdavo“
Būtent čia ir gimė mitas. Lengvas peršalimas dažniausiai praeina savaime, o žmogus, ypač vaikas, prisimena paskutinį atliktą „gydymo“ veiksmą. Taip susiformuoja įsitikinimas, kad padėjo būtent garstyčios kojinėse, o ne pats organizmo gebėjimas susidoroti su infekcija.
Šis tikėjimas buvo perduodamas iš kartos į kartą, tapdamas beveik nerašyta taisykle kiekvienoje šeimoje.
Rizika, apie kurią anksčiau nekalbėta
Gydytojai šiandien pabrėžia ir kitą, kur kas svarbesnę pusę – pavojus. Garstyčios gali sukelti stiprų odos dirginimą, nudegimus ir kontaktinį dermatitą. Ypač pavojinga jas palikti per naktį, kai žmogus miega ir nebejaučia, kada deginimas tampa per stiprus.
Vaikams ši rizika dar didesnė – jų oda jautresnė, o perkaitinimas, ypač esant karščiavimui, gali pabloginti bendrą savijautą ir net sukelti komplikacijų.
Kodėl šio metodo nebenaudoja gydytojai
Šiandien garstyčių kojinėse nerasite jokiose šiuolaikinėse klinikinėse rekomendacijose. Nėra mokslinių įrodymų, kad jos padėtų gydyti peršalimą, kosulį ar gripą, tačiau žala – visiškai reali.
Tai vienas iš tų vaikystės „vaistų“, kuris labiau atspindi laikmečio tradicijas ir tikėjimą, o ne realų gydomąjį poveikį. Ir nors daugelis jį prisimena su nostalgija, medicina šiandien siūlo saugesnius ir veiksmingesnius būdus pasirūpinti sveikata.
