Vis daugiau žmonių ima skaityti etiketes ir domėtis tuo, kas iš tiesų atsiduria jų lėkštėse. Tačiau net ir šiandien daugelis pirkėjų ramia sąžine deda į krepšelį produktus, kurie su mėsa turi mažiau bendro, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tai ne egzotika ir ne retenybė – tai kasdieniai gaminiai, gulintys beveik kiekvienos parduotuvės lentynoje.
Paradoksas paprastas: žmonės nori maitintis „normaliai“, bet dažnai nežino, ką iš tikrųjų valgo.
Mėsa, kuri mėsa yra tik pavadinime
Dietologai ir maisto specialistai vis dažniau perspėja apie vadinamąją mechaniškai atskirtą mėsą, trumpinamą MSM. Skamba techniškai ir nekaltai, tačiau realybė daug mažiau maloni.
Mechaniškai atskirta mėsa – tai produktas, gaunamas spaudžiant gyvūnų liekanas per specialius įrenginius. Rezultatas – vientisa masė, kurioje gali būti ne tik mėsos likučių, bet ir kremzlių, kaulų dalelių, sausgyslių, o kai kuriais atvejais net nagų fragmentų. Visa tai sumalama į vienalytę pastą, kuri vėliau vadinama „mėsos žaliava“.
Būtent ši masė dažnai naudojama dešrelėse, paštetuose, pigiame farše, mėsos gaminiuose vaikams ar „greitai paruošiamuose“ produktuose. Ant pakuotės dažnai puikuojasi žodis „mėsa“, tačiau jos kiekis ir kokybė – labai sąlyginiai.
Malta mėsa – ne visada tai, ką manote
Dar viena dažna klaida – pasitikėjimas malta mėsa. Daugelis pirkėjų mano, kad tai tiesiog susmulkinta jautiena ar kiauliena. Tačiau pramoniniu būdu gaminama malta mėsa dažnai turi tik 70–90 procentų tikros mėsos. Visa kita – užpildai, augaliniai baltymai, vanduo, stabilizatoriai ir rūgštingumą reguliuojančios medžiagos.
Išoriškai produktas atrodo patrauklus, kepa gražiai, bet maistinė vertė ir poveikis organizmui – visai kitas klausimas. Tokia „mėsa“ labiau primena technologinį kompromisą nei visavertį maistą.
Kodėl žmonės vis dar tai perka?
Atsakymas paprastas – kaina ir įprotis. Šie produktai pigūs, lengvai paruošiami ir seniai tapę kasdienės mitybos dalimi. Daugelis žmonių juos valgo nuo vaikystės ir tiesiog nekelia klausimų.
Be to, etiketės dažnai parašytos taip, kad nesukeltų įtarimų. Terminas „mechaniškai atskirta mėsa“ daugeliui nieko nesako, o mažomis raidėmis išvardyta sudėtis lieka nepastebėta.
Mėsa ir sveikata: kur prasideda problema
Mėsa savaime nėra blogis. Ji yra svarbus baltymų, geležies ir B grupės vitaminų šaltinis. Tačiau problema prasideda tada, kai mitybos pagrindu tampa žemos kokybės, stipriai perdirbti produktai.
Tokioje mėsoje dažnai būna daug sočiųjų riebalų, druskos ir cholesterolio. Nacionalinės mitybos institucijos įspėja, kad per didelis raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas siejamas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, tam tikrų vėžio formų ir ankstyvos mirties rizika.
Kai kurie tyrimai rodo, kad kasdien vartojant raudoną mėsą, priešlaikinės mirties rizika gali išaugti net iki 20 procentų. Tai nereiškia, kad reikia visiškai jos atsisakyti, tačiau kokybė čia tampa lemiamu veiksniu.
Kaip keisti įpročius be drastiškų sprendimų
Specialistai nesiūlo kraštutinumų. Nebūtina tapti vegetaru ar visiškai išbraukti mėsą iš raciono. Tačiau verta riboti raudonos mėsos vartojimą iki vienos ar dviejų porcijų per savaitę ir vengti perdirbtų mėsos gaminių.
Geresnės alternatyvos – balta mėsa, tokia kaip vištiena ar kalakutiena, taip pat žuvis, kurioje gausu nesočiųjų riebalų rūgščių. Renkantis mėsą, verta ieškoti aiškios sudėties, trumpų ingredientų sąrašų ir vietinių gamintojų.
Jei perkate maltą mėsą – geriau rinktis tokią, kuri malama vietoje, iš aiškiai nurodytos mėsos dalies. Tai brangiau, bet skirtumas juntamas ne tik skoniu, bet ir savijauta.
Tai, ko nematome, bet valgome
Didžiausia problema – ne pats produktas, o informacijos trūkumas. Daugelis žmonių tiesiog nežino, kad po nekaltu pavadinimu gali slėptis kaulų ir kremzlių mišinys.
Todėl vienas paprasčiausių, bet veiksmingiausių žingsnių – skaityti etiketes. Net kelios sekundės parduotuvėje gali padėti išvengti produkto, kuris su tikra mėsa turi labai mažai bendro.
Maistas – tai ne tik sotumas. Tai kasdienis pasirinkimas, kuris ilgainiui arba stiprina organizmą, arba tyliai jį silpnina. Ir kartais svarbiausias pokytis prasideda nuo to, ko nusprendžiame nebepirkti.
Šaltinis: https://kobieta.wp.pl/w-skladzie-zmielone-kosci-i-pazury-tego-miesa-lepiej-nie-kupuj-7233767275412448a
Tai kodėl tokia mėsą pardavinėja.
Tai kaip galima tokią „mėsa” gaminti ir pardavinėti.