Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Helicobacter pylori: kodėl 40–70 metų žmonės ja užsikrėtę dažniausiai ir kuo čia dėtas sovietinis palikimas

Helicobacter pylori
4 min. skaitymo

Gydytojų praktikoje vis dar stebina vienas dėsningumas: dauguma 40–70 metų žmonių turi arba yra turėję Helicobacter pylori bakteriją, net jei šiandien nejaučia jokių ryškių simptomų. Tuo tarpu jaunesnėse kartose šios infekcijos paplitimas yra gerokai mažesnis. Šis skirtumas nėra atsitiktinis – jis tiesiogiai susijęs su vaikystės aplinka, higienos sąlygomis ir tuo, ką specialistai vis dažniau vadina sovietiniu palikimu.

Bakterija, kuri „atsinešama“ iš vaikystės

Medicinos mokslas šiandien gana aiškiai sutaria: Helicobacter pylori dažniausiai perduodama vaikystėje, o suaugus užsikrėsti ja yra itin reta. Tai viena svarbiausių, bet visuomenėje vis dar menkai žinomų tiesų.

Bakterija perduodama:

  • per artimą kontaktą šeimoje,
  • per bendrus indus, šaukštus, puodelius,
  • per prastą rankų higieną,
  • per užterštą vandenį ar maistą.

Vaiko virškinimo sistema yra jautresnė, imunitetas – dar nesusiformavęs, todėl bakterija lengvai „įsitvirtina“ skrandyje ir gali išlikti dešimtmečius, kartais – visą gyvenimą, jei nėra gydoma.

Helicobacter pylori bakterija iš vaikystės
Helicobacter pylori bakterija iš vaikystės
i

Kodėl labiausiai paveikta būtent 40–70 metų karta

Žmonės, kurie šiandien yra 40–70 metų amžiaus, vaikystę praleido laikotarpiu, kai:

  • gyvenama buvo daugiausia daugiabučiuose su bendromis buitinėmis sąlygomis,
  • šeimose dažnai valgoma iš bendrų indų, dalijamasi šaukštais, puodeliais,
  • vaikų darželiuose ir mokyklose higienos standartai buvo minimalūs,
  • rankų plovimas, atskiri indai, asmeninė higiena nebuvo laikomi prioritetu,
  • nebuvo nei informacijos, nei galimybių diagnozuoti šią bakteriją.

Tuo metu Helicobacter pylori net nebuvo žinoma kaip atskiras ligų sukėlėjas. Skrandžio skausmai, gastritas ar opos buvo laikomi „nervų“, streso ar net „blogo charakterio“ pasekme.

Rezultatas – milijonai žmonių užsikrėtė dar vaikystėje ir gyveno su šia bakterija dešimtmečius, net nežinodami apie jos buvimą.

Kodėl jaunesni žmonės užsikrečia rečiau

Pastaraisiais dešimtmečiais situacija iš esmės pasikeitė:

  • pagerėjo geriamojo vandens kokybė,
  • šeimose įsigalėjo individualūs indai vaikams,
  • rankų higiena tapo kasdieniu įpročiu,
  • vaikų sveikata pradėta stebėti aktyviau,
  • atsirado testai ir aiškus supratimas, kas yra ši bakterija.

Todėl jaunesnėse kartose Helicobacter pylori paplitimas ženkliai mažesnis, o naujų užsikrėtimų suaugus beveik nefiksuojama.

Kodėl bakterija gali „miegoti“ metų metus

Vienas pavojingiausių Helicobacter pylori bruožų – ji gali nesukelti jokių simptomų labai ilgą laiką. Žmogus gali:

  • jausti tik lengvą diskomfortą,
  • manyti, kad „rėmuo“ ar „skrandis jautrus“ – norma,
  • prisitaikyti prie simptomų ir jų nebesieti su liga.

Tačiau ilgalaikis bakterijos buvimas skrandyje didina riziką:

  • lėtiniam gastritui,
  • skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opai,
  • gleivinės atrofijai,
  • ilgainiui – ir rimtesniems virškinamojo trakto pažeidimams.
Pylori bakterija užsikrėtę dauguma
Pylori bakterija užsikrėtę dauguma
i

Kodėl tai svarbu žinoti šiandien

Daugelis 40–70 metų žmonių vis dar gyvena su įsitikinimu, kad:

  • „skauda skrandį – vadinasi nervai“,
  • „rėmuo – nuo maisto“,
  • „opos būna tik nuo streso“.

Šiuolaikinė medicina šį požiūrį paneigia. Labai dažnai šių problemų šaknis – vaikystėje įgyta bakterija, kuri ilgus metus liko nediagnozuota.

Svarbu ir tai, kad:

  • Helicobacter pylori nėra gėdinga ar „nešvarumo“ liga,
  • ji buvo itin paplitusi konkrečiame istoriniame laikotarpyje,
  • tai kartų problema, o ne asmeninė klaida.

Sovietinis palikimas, kuris vis dar jaučiamas

Šiandien Helicobacter pylori vis dažniau vadinama tyliu sovietmečio palikimu sveikatai. Ne ideologiniu, o biologiniu – perduotu per vaikystės aplinką, buitį ir tuometines gyvenimo sąlygas.

Supratimas, kad:

  • dauguma vyresnės kartos ja užsikrėtė ne dabar, o prieš 30–50 metų,
  • kad naujų užsikrėtimų suaugus praktiškai nebūna,
  • kad bakterija gali būti pašalinama gydymu,

leidžia kitaip pažvelgti į lėtinius skrandžio negalavimus ir jų kilmę.

Tai nėra „amžiaus bėda“. Tai – vaikystėje įgytas palikimas, kurį medicina šiandien jau moka atpažinti ir spręsti.

 

Straipsnis parašytas pasitelkus DI įrankius, tačiau koreguotas redaktoriaus.

Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.

Esu baigusi Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir turiu aukštąjį išsilavinimą farmacijos srityje. Domiuosi sveikatos, sporto ir gyvensenos temomis, kurias nuolat gilinu ir nagrinėju tiek akademiškai, tiek praktiškai. Rašau straipsnius svetainėje KAIPKADA.LT, siekdama skaitytojams pateikti patikimą, moksliškai pagrįstą ir lengvai suprantamą informaciją, kuri padėtų gerinti sveikatą ir kasdienį gyvenimą. Tikiu, kad žinios yra svarbiausia priemonė sveikesniam gyvenimui.
6 komentarai
  • Rasa Norite gauti pilori bakterijų pirkite ir valgykite iš parduotuvės nukainuotą maistą.

  • Nu ka jus cia žmonėm smegenis pisat? Prie sovietmecio buvo tvarka . O dabar nauju litovcu vaikai su utelem vaikšo. Kaip gyvuliai visada kanopas purvinas autobuse ant sedynes kelia apie likusia higiena ir švirkštų dalybas nu narkota jau nekalbu. Šlykštu klausyt „iš vieno šaukšto”… cia ta rašeiva matyt iš asocialios šeimos valkata

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Komentuodami sutinkate, kad jūsų pateikti duomenys gali būti tvarkomi pagal mūsų privatumo taisykles.