Skrydis lėktuvu daugeliui atrodo kaip paprastas persėdimas iš taško A į tašką B. Tačiau organizmui tai – nemenkas išbandymas, net jei kelionė trunka vos kelias valandas. Viena dažniausių ir labiausiai nuvertinamų problemų skrydžio metu yra dehidratacija. Ekspertai sutaria: lėktuve vandens reikia gerti gerokai daugiau nei įprastai, net jei nejaučiate troškulio.
Ir tai nėra atsitiktinumas ar subjektyvus pojūtis – tam yra labai aiškios fiziologinės priežastys.
Kodėl lėktuvo aplinka sausina organizmą
Komercinių lėktuvų salonuose oro drėgmė dažniausiai siekia vos 10–20 procentų. Palyginimui, įprastoje patalpoje ji svyruoja apie 40–60 procentų. Toks sausas oras lemia, kad organizmas netenka skysčių daug greičiau nei ant žemės.
Drėgmė išgaruoja per odą, kvėpavimo takus, akis – net to nepastebint. Dėl to skrydžio metu dažnai jaučiamas burnos džiūvimas, perštinčios akys, nosies gleivinės sudirgimas. Tai pirmieji signalai, kad organizmui trūksta vandens.
Troškulio jausmas lėktuve klaidina
Vienas pavojingiausių aspektų – lėktuve troškulio pojūtis dažnai būna silpnesnis nei iš tikrųjų reikėtų. Organizmas siunčia signalus pavėluotai, todėl daugelis žmonių ima gerti vandenį tik tada, kai dehidratacija jau prasidėjusi.
Būtent dėl to specialistai rekomenduoja gerti reguliariai, o ne „pagal pojūtį“. Net jei nejaučiate troškulio, skrydžio metu vanduo turėtų tapti įpročiu, o ne reakcija.
Dehidratacija veikia ne tik savijautą, bet ir kraujotaką
Skysčių trūkumas turi įtakos kraujo tirštumui. Skrydžio metu, kai ilgai sėdima nejudant, tai tampa ypač svarbu. Tirštesnis kraujas lėčiau cirkuliuoja, didėja nuovargis, galvos skausmo rizika, o ilgų skrydžių metu – ir kraujo krešulių tikimybė.
Geriant pakankamai vandens, kraujotaka išlieka sklandesnė, audiniai geriau aprūpinami deguonimi, o bendras energijos lygis – stabilesnis. Tai viena iš priežasčių, kodėl gydytojai ilgų skrydžių metu nuolat primena apie skysčių vartojimą.
Sausas oras kenkia imuninei sistemai
Kvėpavimo takų gleivinė yra viena pirmųjų organizmo gynybos linijų. Kai ji išsausėja, virusams ir bakterijoms lengviau patekti į organizmą. Neatsitiktinai po skrydžių žmonės dažniau skundžiasi peršalimo simptomais.
Pakankamas vandens kiekis padeda palaikyti gleivinių drėgmę, o tai stiprina natūralią apsaugą. Tai ypač svarbu keliaujant šaltuoju metų laiku arba per sezoninių virusų piką.
Kava, arbata ir alkoholis – ne išeitis
Daugelis keleivių skrydžio metu renkasi kavą, arbatą ar net alkoholinius gėrimus, manydami, kad jie kompensuoja skysčių poreikį. Tačiau realybė priešinga.
Kofeinas ir alkoholis skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo, todėl dehidratacija tik dar labiau stiprėja. Tai nereiškia, kad šių gėrimų reikia visiškai atsisakyti, tačiau kiekvieną puodelį kavos ar taurę vyno reikėtų „atsverti“ papildoma stikline vandens.
Kiek vandens iš tikrųjų reikia skrydžio metu
Nėra vienos universalios formulės, tačiau dažnai rekomenduojama išgerti apie 200–250 ml vandens kas valandą skrydžio. Ilgų reisų metu tai reiškia gerokai didesnį kiekį nei daugelis įpratę vartoti kasdien.
Medikai, tarp jų ir Mayo Clinic, pabrėžia, kad skysčių poreikis skrydžio metu išauga būtent dėl sumažintos oro drėgmės ir sumažėjusio judėjimo.
Paprasti įpročiai, kurie padeda išvengti problemų
Vandens gėrimas lėktuve neturi būti sudėtingas. Pakanka kelių paprastų sprendimų: pasiimti tuščią gertuvę ir ją užsipildyti po saugumo patikros, prašyti vandens iš palydovų net jei jie tuo metu nesiūlo gėrimų, gerti mažais, bet dažnais gurkšniais.
Taip pat verta pradėti hidratuotis dar prieš skrydį ir tęsti po nusileidimo. Dehidratacija neatsiranda per vieną minutę – ji kaupiasi palaipsniui.
Vanduo – pigiausia, bet efektyviausia kelionės „draudimo“ priemonė
Dauguma keliautojų investuoja į bilietus, viešbučius, draudimą, tačiau pamiršta paprasčiausią dalyką – vandenį. Tuo tarpu būtent jis gali lemti, ar po skrydžio jausitės žvalūs, ar išsekę.
Gerti daugiau vandens lėktuve nėra mada ar perdėta atsarga. Tai paprastas, moksliškai pagrįstas būdas apsaugoti savo savijautą, imunitetą ir energiją. Kartais geriausia kelionės taisyklė yra pati elementariausia – nepamiršti atsigerti.
Straipsnis sukurtas pasitelkus DI įrankius, tačiau koreguotas redaktoriaus.
