Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Ar tikrai verta bijoti augalinių aliejų? Nauji tyrimai kelia klausimų, bet ekspertai ragina nepanikuoti

5 min. skaitymo

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodo antraštės, keliančios nerimą dėl augalinių aliejų poveikio sveikatai. Ypač daug diskusijų sukėlė nauji eksperimentai, kuriuose teigiama, kad tam tikri aliejai gali skatinti svorio augimą ir uždegiminius procesus organizme. Ar tai reiškia, kad augaliniai aliejai turėtų dingti iš mūsų virtuvių? Mitybos specialistai ragina neskubėti su išvadomis.

Ką parodė tyrimai su pelėmis

Žurnale Journal of Lipid Research paskelbtame tyrime mokslininkai stebėjo laboratorines peles, kurios buvo šeriamos riebiu maistu, kuriame dominavo sojų pupelių aliejus. Dauguma jų gana greitai priaugo svorio. Tyrėjai nustatė, kad poveikį galėjo lemti vadinamieji oksilipinai – riebalų rūgščių dariniai, susidarantys organizmui skaidant linolo rūgštį.

Pasak mokslininkų, per didelis linolo rūgšties vartojimas gali padidinti oksilipinų kiekį, o tai siejama su uždegimu ir riebalų kaupimu. Įdomu tai, kad genetiškai modifikuotos pelės, kurių organizmas kitaip reagavo į šiuos junginius, net ir laikydamosi tokios pačios dietos išliko lieknos. Apie šiuos rezultatus pranešė ir technologijų bei mokslo portalas tekniikkanaamailma.fi.

Kodėl sojų aliejus atsidūrė dėmesio centre

Sojų pupelių aliejus pasirinktas neatsitiktinai. Jo suvartojimas kai kuriose šalyse per pastarąjį šimtmetį išaugo kelis kartus – nuo maždaug 2 procentų visų suvartojamų kalorijų iki beveik 10 procentų. Tai ypač būdinga itin perdirbtų maisto produktų mitybai.

Sojų aliejus pasižymi itin dideliu linolo rūgšties kiekiu – apie 51,8 gramo 100 gramų produkto. Palyginimui, rapsų aliejuje jos yra apie 22 gramus, alyvuogių aliejuje – 10,3 gramo, o saulėgrąžų aliejuje linolo rūgšties kiekis gali siekti net 62,2 gramo 100 gramų. Margarine, kurios riebumas apie 60 procentų, linolo rūgšties yra maždaug 12,4 gramo.

Gyvūnų tyrimai – ne galutinis atsakymas žmonėms

Vis dėlto mitybos ekspertai pabrėžia, kad gyvūnų tyrimų rezultatų negalima tiesiogiai perkelti žmonėms. Laikraštis, remdamasis Rytų Suomijos universitetas duomenimis, cituoja mitybos profesorę Ursulą Schwab, kuri ragina atskirti eksperimentus su pelėmis nuo realios žmonių mitybos.

Pasak jos, tyrimai su oksilipinais ir kūno svoriu žmonėms jau buvo atliekami, tačiau jie nebuvo susieti su vienu konkrečiu maisto produktu. Svorio augimą gali lemti bet koks riebus maistas, jei jo vartojama per daug. Profesorė pabrėžia, kad augaliniai aliejai išlieka būtina mitybos dalimi, nes būtent iš jų gaunamos nepakeičiamosios riebalų rūgštys, kurių organizmas pats negamina.

Toks aliejus netinkamas kepti

Tikroji problema – ne linolo rūgštis

Ekspertės teigimu, didesnį nerimą kelia ne per didelis linolo rūgšties kiekis, o tai, kad daugelio žmonių mityboje trūksta alfa-linoleno rūgšties – dar vienos itin svarbios omega-3 riebalų rūgšties. Jos ypač gausu rapsų aliejuje – apie 10,8 gramo 100 gramų, tai sudaro maždaug pusę jame esančios linolo rūgšties kiekio. Sojų aliejuje alfa-linoleno rūgšties taip pat yra, bet mažiau – apie 7,3 gramo 100 gramų.

Pasak specialistų, alfa-linoleno rūgšties trūkumo rizika yra didesnė nei galimas neigiamas linolo rūgšties poveikis. Todėl svarbu ne atsisakyti augalinių aliejų, o rinktis juos sąmoningai ir derinti tarpusavyje.

Kiek ir kokio aliejaus reikėtų vartoti

Mitybos rekomendacijos rodo, kad suaugęs žmogus per dieną turėtų suvartoti bent 25 gramus augalinio aliejaus. Pirmenybė turėtų būti teikiama aliejams, kuriuose yra ne tik linolo, bet ir alfa-linoleno rūgšties – pavyzdžiui, rapsų aliejui. Taip pat svarbu riboti itin perdirbtų produktų kiekį, nes būtent iš jų dažniausiai gaunamas perteklinis sojų ar saulėgrąžų aliejus.

Ar verta nerimauti?

Nauji tyrimai neabejotinai kelia svarbių klausimų apie mitybos įpročius ir riebalų rūgščių balansą, tačiau jie nėra pagrindas skubotoms išvadoms. Augaliniai aliejai savaime nėra priešas – pavojus kyla tuomet, kai mityba tampa vienpusiška ir paremta perdirbtais produktais.

Ekspertai sutaria: svarbiausia – įvairovė, saikas ir supratimas, kad nė vienas atskiras produktas nėra nei stebuklingas, nei pavojingas pats savaime.

Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.

Esu baigusi Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir turiu aukštąjį išsilavinimą farmacijos srityje. Domiuosi sveikatos, sporto ir gyvensenos temomis, kurias nuolat gilinu ir nagrinėju tiek akademiškai, tiek praktiškai. Rašau straipsnius svetainėje KAIPKADA.LT, siekdama skaitytojams pateikti patikimą, moksliškai pagrįstą ir lengvai suprantamą informaciją, kuri padėtų gerinti sveikatą ir kasdienį gyvenimą. Tikiu, kad žinios yra svarbiausia priemonė sveikesniam gyvenimui.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Komentuodami sutinkate, kad jūsų pateikti duomenys gali būti tvarkomi pagal mūsų privatumo taisykles.