Kiekvieną šventinį laikotarpį šis klausimas grįžta su nauja jėga. Taurė šampano Naujųjų naktį, karštas vynas kalėdinėje mugėje ar alus su seniai matytais draugais atrodo kaip neatsiejama europietiškos kultūros dalis. Tačiau už šių ritualų slypi daug sudėtingesnė diskusija, kuri jau daugelį metų skaldo tiek mokslininkus, tiek valstybes: ar apskritai egzistuoja saugus alkoholio kiekis?
Nors beveik visi sveikatos ekspertai sutaria dėl vieno – alkoholis daro žalą organizmui, – nuomonės išsiskiria bandant nubrėžti ribą, nuo kurios ta žala tampa reikšminga. Kaip pažymi EuroNews, šis klausimas Europoje ypač aktualus dėl itin aukšto alkoholio vartojimo lygio.
PSO pozicija: saugaus kiekio nėra
World Health Organization laikosi griežčiausios įmanomos pozicijos. Organizacija teigia, kad nėra tokio alkoholio kiekio, kuris būtų laikomas saugiu sveikatai. Alkoholis oficialiai priskiriamas 1 grupės kancerogenams – tai aukščiausia rizikos kategorija, į kurią taip pat patenka asbestas, jonizuojanti spinduliuotė ir tabakas.
PSO argumentas paprastas: net ir mažos alkoholio dozės didina tam tikrų vėžio formų riziką, o bendra žala organizmui kaupiasi laikui bėgant. Todėl, žvelgiant iš visuomenės sveikatos perspektyvos, kalbėti apie „nekenksmingą“ vartojimą yra klaidinanti.
Europa – pasaulio lyderė pagal vartojimą
Europos regionas išsiskiria ne tik kultūrine alkoholio vartojimo tradicija, bet ir statistika. PSO duomenimis, būtent čia suvartojama daugiausia alkoholio pasaulyje, o vėžys tapo pagrindine mirties priežastimi daugelyje šalių.
2023 metais OECD šalyse vidutinis gryno alkoholio suvartojimas vienam gyventojui siekė apie 8,5 litro per metus. Kai kuriose valstybėse – tokiose kaip Latvija, Portugalija ar Rumunija – šis skaičius viršijo 11,5 litro. Beveik trečdalyje EBPO šalių metinis suvartojimas perkopė 10 litrų ribą.
PSO atstovai pabrėžia, kad toks lygis neleidžia manyti, jog alkoholis yra nekenksmingas kasdienybės elementas, net jei jis vartojamas „saikingai“.
Širdies sveikata: kodėl nuomonės išsiskiria
Vis dėlto ne visi moksliniai tyrimai pateikia vienareikšmišką vaizdą. American Heart Association paskelbti duomenys rodo, kad nedidelis alkoholio vartojimas nėra tiesiogiai susijęs su didesne koronarinės širdies ligos, insulto ar širdies nepakankamumo rizika. Kai kuriuose tyrimuose net teigiama, kad labai mažos dozės gali būti siejamos su mažesne vainikinių arterijų ligos rizika.
Tačiau pati AHA laikosi itin atsargios pozicijos. Organizacija aiškiai pabrėžia: jei žmogus nevartoja alkoholio, jis neturėtų pradėti dėl tariamos naudos sveikatai. O jei vartoja – kiekį reikėtų griežtai riboti. AHA taip pat pažymi, kad kai kuriems žmonėms net vienas ar du gėrimai per dieną gali padidinti kraujospūdį.
Išvada paprasta: galimos išimtys nėra pakankamas pagrindas rekomenduoti alkoholį kaip sveikatos priemonę.
„Mažos rizikos“ riba – skirtinga kiekvienoje šalyje
Nors dėl žalos per didelėms dozėms sutarimas yra, klausimas, kur prasideda „maža rizika“, lieka atviras. Skirtingos Europos šalys jį sprendžia labai nevienodai.
Health Service Executive Airijoje rekomenduoja moterims neviršyti 11 standartinių dozių per savaitę, o vyrams – 17. Standartinė dozė čia apibrėžiama kaip 10 gramų gryno alkoholio, pavyzdžiui, apie 100 ml vyno ar pusė bokalo alaus. Taip pat rekomenduojama turėti bent kelias dienas per savaitę visiškai be alkoholio.
Kitos šalys taiko dar kitokias ribas. Estijoje ir Lenkijoje vyrams leidžiama iki 40 gramų alkoholio per dieną, moterims – iki 20 gramų. Ispanijoje rekomendacijos griežtesnės: moterims patariama neviršyti 10 gramų per dieną, vyrams – dvigubai daugiau. Tuo tarpu Latvija ir Lietuva pastaraisiais metais pasirinko dar griežtesnę kryptį ir oficialiose rekomendacijose ragina alkoholio visiškai atsisakyti.
Kodėl Europa nesutaria
Airijos valdžios institucijos standartinę dozę apibrėžia kaip 10 gramų gryno alkoholio. Pavyzdžiui, ši dozė galėtų būti 100 ml vyno arba pusė taurės sidro ar alaus. Airijos valdžios institucija rekomenduoja šias dozes paskirstyti per savaitę, užtikrinant bent dvi tris dienas per savaitę be alkoholio ir neviršijant šešių dozių vienu metu.
Kitose Europos šalyse taikomi apribojimai labai skiriasi:
- Estija ir Lenkija : vyrams nustatyta 40 gramų alkoholio per dieną riba (tai yra maždaug keturi maži buteliai alaus), o moterims – 20 gramų.
- Ispanija : Sveikatos apsaugos ministerija yra atsargesnė ir pataria moterims neviršyti 10 gramų alkoholio per dieną (tai atitinka vieną gėrimą, pusę taurės vyno arba nedidelį butelį alaus). Vyrams šis kiekis yra dvigubas.
- Latvija ir Lietuva : žengia dar toliau ir rekomenduoja visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo .
Šie skirtumai atspindi tiek skirtingas nacionalines kultūras, tiek skirtingas mokslines interpretacijas apie tai, kiek sveikatos rizikos visuomenė yra pasirengusi toleruoti mainais už kultūrines tradicijas.
Šaltinis: https://www.euronews.com/health/2025/12/22/is-any-amount-of-alcohol-safe-european-countries-cant-agree-on-limit
