Kalbėdami apie sveikatą dažniausiai minime mitybą, judėjimą ir miegą. Tačiau yra vienas kasdienis įprotis, kuris neretai lieka paraštėse, nors jo poveikis – milžiniškas. Tai burnos ir dantenų priežiūra. Naujausi tyrimai rodo, kad prasta dantenų būklė gali turėti įtakos ne tik dantims, bet ir smegenims, širdžiai bei visam organizmui. Ir tam, kad sumažintumėte rizikas, pakanka vieno paprasto veiksmo per dieną.
Dantenos – tylus signalas apie viso kūno būklę
Kraujuojančios ar patinusios dantenos nėra tik estetinė ar „vietinė“ problema. Mokslininkai vis dažniau kalba apie ryšį tarp dantenų uždegimo ir tokių ligų kaip Alzheimerio liga, diabetas, širdies ir kraujagyslių sutrikimai bei net inkstų ligos. Tyrimai rodo, kad vyresniame amžiuje žmonėms, turintiems lėtinį dantenų uždegimą, Alzheimerio ligos rizika gali padidėti iki 13 procentų.
Mechanizmas paprastas, bet pavojingas. Uždegiminiai procesai burnoje leidžia bakterijoms patekti į kraujotaką. Jos sukelia vadinamąjį „tylų uždegimą“ visame organizme, kuris ilgainiui silpnina imuninę sistemą ir veikia gyvybiškai svarbius organus.
Problema daug dažnesnė, nei atrodo
Statistika rodo, kad beveik pusė suaugusiųjų turi tam tikro laipsnio periodontitą – pažengusią dantenų ligą. Daugelis to net nesuvokia, nes simptomai dažnai ignoruojami arba laikomi nereikšmingais.
Pagrindiniai įspėjamieji ženklai:
– kraujuojančios dantenos valant dantis,
– patinimas ar jautrumas,
– nemalonus burnos kvapas ar skonis,
– atsirandantys tarpai tarp dantų,
– dantų paslankumas.
Svarbu suprasti, kad burna yra virškinimo sistemos pradžia ir mikrobiomo „vartai“. Tai, kas vyksta burnoje, daro tiesioginę įtaką visam kūnui.
Tikrasis kaltininkas – ne maistas, o apnašos
Pagrindinė dantenų ligų priežastis nėra pats maistas, o bakterijos, kurios kaupiasi apnašose – ypač tarpdančiuose ir palei dantenų liniją. Net ir subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ar streso valdymas neapsaugos, jei burnos higiena bus paviršutiniška.
Dantis valyti du kartus per dieną – būtina, tačiau to nepakanka. Net geriausias dantų šepetėlis nepasiekia vietų tarp dantų. Tai tas pats, kas plauti tik vieną nešvarios lėkštės pusę ir tikėtis, kad ji bus švari.
Vienas kasdienis įprotis, kuris daro didžiausią skirtumą
Svarbiausias ir veiksmingiausias kasdienis įprotis – tarpdančių valymas kartą per dieną. Tai gali būti daroma dantų siūlu arba tarpdančių šepetėliais, priklausomai nuo dantų tarpo dydžio.
Geriausias metas – vakaras prieš miegą. Taip pašalinamos per dieną susikaupusios apnašos ir bakterijos, kurios naktį aktyviausiai dauginasi. Reguliarus tarpdančių valymas ženkliai sumažina dantenų uždegimo riziką ir stabdo bakterijų patekimą į kraują.
Papildomas, bet labai naudingas įprotis – liežuvio valymas ryte. Liežuvio paviršiuje kaupiasi iki 90–95 procentų burnos bakterijų. Grandiklis ar net paprastas šepetėlis padeda jas pašalinti, pagerina burnos kvapą ir sumažina bendrą bakterijų kiekį.
Profesionalų patarimai: kas dar padeda išsaugoti dantenas
Odontologai pabrėžia, kad kasdienė priežiūra turi būti papildoma profesionalia. Bent kartą per metus rekomenduojama apsilankyti pas odontologą ar burnos higienistą. Profesionalus valymas pašalina apnašas ten, kur namų priemonės nepasiekia, ir padeda išvengti rimtesnių problemų.
Svarbūs ir kiti veiksniai:
– kuo mažiau cukraus racione,
– nerūkymas,
– streso mažinimas,
– reguliarus miegas.
Visi šie aspektai stiprina dantenas, tačiau jie neveiks, jei kasdien bus ignoruojami tarpdančiai.
Kodėl tai svarbu visam gyvenimui
Sveikos dantenos reiškia mažesnį uždegimą organizme. O mažesnis uždegimas – tai mažesnė rizika širdies ligoms, smegenų sutrikimams ir lėtinėms ligoms ateityje. Tarpdančių valymas užima vos kelias minutes per dieną, tačiau jo poveikis gali būti jaučiamas dešimtmečius.
Tai vienas iš tų retų atvejų, kai sprendimas yra ir paprastas, ir nemokamas, ir moksliškai pagrįstas. Vienas kasdienis įprotis – ir jūsų burna, o kartu ir visas kūnas, ilgainiui jums padėkos.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
