Tai ne apie genus. Ne apie saulę. Ir net ne apie alyvuogių aliejų. Tai apie tai, kaip gyveni kiekvieną dieną. Kol Ispanija ramiai sensta, Lietuva gyvena intensyviai, suspaustais dantimis ir su mintimi, kad „po to bus lengviau“. Tik tas „po to“ dažnai neateina. Arba ateina per anksti – su spaudimu, širdimi ir fraze „čia nuo nervų“.
Tai ne juokingas stereotipas. Tai dviejų skirtingų gyvenimo filosofijų susidūrimas. Ir skirtumas tarp jų – ne nuotaikoje, o 10 gyvenimo metų.
Senėjimas: lėtas ar efektyvus
Ispanas sensta lėtai.
Lietuvis – efektyviai.
Ispano raukšlės – nuo saulės.
Lietuvio – nuo mąstymo.
Vienas raukšlėjasi, nes gyveno lauke.
Kitas – nes viską laikė viduje.
Rytas: startas į gyvenimą
🇪🇸 Ispanas ryte:
išeina į barą,
išgeria kavą,
pasikalba,
dar neskuba gyventi.
Rytas – ne sprintas. Tai įėjimas į dieną.
🇱🇹 Lietuvis ryte:
pabunda,
atsidūsta,
ir jau pavargęs, nors nieko dar nepadarė.
Stresas lietuvio kūne atsiranda anksčiau už kofeiną.
Emocijos: kur dingsta gyvenimo metai
Ispanai emocijas:
išrėkia,
išverkia,
išgeria,
ir pamiršta.
Lietuviai emocijas:
užrakina,
užšaldo,
perduoda vaikams genetiškai.
Psichologai tai vadina trauma.
Lietuviai – „charakteriu“.
Ir taip gimsta tylus, tvarkingas išsekimas.

Maistas: paskutinė gynybos linija
Ispanas valgo:
🫒 alyvuogių aliejų,
🥗 daržoves,
🍷 vyną,
🧠 ir džiaugsmą.
Lietuvis valgo:
🥔 bulves,
🥓 lašinius,
☕ nervus,
💊 ir „ai, sueis“.
Ispanas klausia:
„Ar skanu?“
Lietuvis klausia:
„Ar sotus?“
Skirtumas – 10 gyvenimo metų.
Darbas: čia ir palaidotas ilgaamžiškumas
Ispanas dirba, bet nemiršta darbe.
Lietuvis dirba taip, lyg pensija būtų pomirtinis gyvenimas.
🇪🇸 Ispanas:
„Rytoj.“
🇱🇹 Lietuvis:
„Reikia dabar, nes kas jeigu paskui bus blogiau.“
Ir būna.
Dažniausiai – širdžiai.
Vakare: laikas susidurti su savimi
Ispanas vakare:
sėdi su žmonėmis,
juokiasi,
gyvena,
miega.
Lietuvis vakare:
sėdi su mintimis,
prisimena visas gėdas nuo 2007-ųjų,
googlina „kodėl skauda krūtinę“,
ir nemiega.
Didžioji tiesa, kurios niekas nenori girdėti
Ispanai gyvena ilgai, nes:
jie nekenčia garsiai,
myli garsiai,
ir neužrakina savęs viduje.
Lietuviai gyvena trumpiau, nes:
jie viską iškenčia,
nutyli,
ir miršta labai tvarkingai.
Paskutinis smūgis
Ispanas senatvėje sako:
„Gyvenau.“
Lietuvis senatvėje sako:
„Reikėjo mažiau nervintis.“
Ir štai kur problema – niekas niekada nepasakė, kaip.
