Kol kas rytinė kava daugeliui lietuvių yra beveik šventas ritualas. Ji žadina, ramina, „sustato galvą“ ir padeda pradėti dieną. Tačiau paradoksas tas, kad šalia kavos lentynose jau seniai stovi gėrimas, kuris suteikia daugiau energijos, mažiau alina organizmą ir neturi staigaus „kritimo“ efekto. Vis dėlto dauguma pro jį tiesiog praeina.
Kalba eina apie matchą – japoniškus žaliosios arbatos miltelius, kurie pasaulyje jau vadinami „protinga kava“, bet Lietuvoje vis dar laikomi keistu, neaiškiu produktu.
Ir visai be reikalo.
Kodėl matcha nėra „tiesiog arbata“
Skirtingai nei įprasta žalioji arbata, matcha geriama ne užplikant lapus, o suvartojant visą lapą – smulkiai sumaltą iki miltelių. Tai reiškia, kad organizmas gauna ne dalį, o maksimalią veikliųjų medžiagų dozę.
Dar svarbiau – matchai gaminti arbatos lapai auginami pavėsyje. Dėl to juose susikaupia daugiau chlorofilo, amino rūgščių ir antioksidantų. Skonis sodrus, šiek tiek kartokas, bet „švarus“, be rūgštumo, kurį daugelis jaučia po kavos.
Energija be nervų ir be „duobės“
Didžiausias matchos pranašumas – energijos pobūdis.
Kava veikia greitai:
kofeinas šauna į kraują → pakyla energija → po kelių valandų ateina nuovargis, dirglumas ir noras dar vieno puodelio.
Matcha veikia kitaip. Joje kofeinas susijungęs su L-teaninu – aminorūgštimi, kuri:
- ramina nervų sistemą,
- stabilizuoja energiją,
- leidžia išlikti budriam 4–6 valandas be staigių šuolių.
Rezultatas – aiški galva, koncentracija ir jokių drebulių ar širdies plakimo.
Antioksidantų bomba, kurios mes nevertiname
Matcha laikoma vienu stipriausių natūralių antioksidantų šaltinių. Joje esantys katechinai:
- saugo ląsteles nuo oksidacinio streso,
- lėtina senėjimo procesus,
- mažina uždegiminius procesus organizme.
Pagal antioksidantų kiekį matcha lenkia ne tik įprastą žaliąją arbatą, bet ir daugelį „supermaistų“, kuriuos žmonės perka už didelius pinigus.
Ironiška, kad pigiau ir efektyviau sprendimas jau seniai yra šalia kavos.
Geresnė koncentracija, mažiau nerimo
Matcha ypač vertinama žmonių, dirbančių protinį darbą. Ji:
- palaiko ilgalaikį dėmesį,
- mažina nerimą,
- padeda „nesudegti“ dienos viduryje.
Neatsitiktinai matchą mėgsta programuotojai, dizaineriai, studentai ir žmonės, kuriems svarbi stabili psichinė būsena, o ne trumpalaikis adrenalinas.
Širdis ir medžiagų apykaita
Reguliarus matchos vartojimas siejamas su:
- geresne kraujagyslių būkle,
- cholesterolio mažėjimu,
- švelniu medžiagų apykaitos skatinimu.
Ji dažnai pasirenkama ir tų, kurie nori kontroliuoti svorį – ne dėl „stebuklo“, o dėl to, kad organizmas gauna energiją be cukraus šuolių.
Kodėl vis tiek renkamės kavą?
Atsakymas paprastas – įprotis.
Kava:
- pažįstama,
- socialiai „normali“,
- susieta su ritualu.
Matcha daug kam atrodo:
- per „egzotiška“,
- neaiškaus skonio,
- per brangi.
Tačiau realybė tokia, kad viena matchos porcija dažnai kainuoja panašiai kaip gera kava, o jos poveikis – ilgesnis ir švelnesnis organizmui.
Kaip ją paruošti (be jokių ceremonijų)
Matchai nereikia japoniškos arbatos ceremonijos:
- į puodelį ar dubenėlį suberkite 1–2 arbatinius šaukštelius matchos,
- užpilkite nedideliu kiekiu karšto (ne verdančio) vandens,
- išplakite iki purumo,
- pagal skonį įpilkite dar vandens ar augalinio pieno.
Viskas. Tai užtrunka mažiau nei kavos ruošimas.
Paradoksas, kurį ignoruojame
Mes ieškome daugiau energijos, geresnės savijautos ir mažiau streso.
Ir tuo pačiu praeiname pro gėrimą, kuris visa tai jau siūlo.
Matcha nestebi mūsų iš reklamos stendų. Ji tiesiog tyliai stovi lentynoje.
Ir laukia, kol kas nors pagaliau ją pasirinks ne kaip madą, o kaip sprendimą.
