Net ir geri žieminiai batai kartais neapsaugo nuo nemalonaus šalčio pojūčio. Kojos atrodo šiltai apautas, bet po valandos lauke jos tampa šlapios, šaltos ir nemalonios. Daugelis kaltina avalynę, tačiau tikroji priežastis dažnai slypi visai kitur – ten, kur apie tai retai pagalvojame.
Žiemą pėdos prakaituoja net ir esant minusinei temperatūrai. Tai natūrali organizmo reakcija. Problema prasideda tada, kai drėgmė lieka bato viduje. Šlapia aplinka akimirksniu panaikina net ir geriausios izoliacijos poveikį: batai tarsi „praranda“ šilumą, o kojos ima šalti dar greičiau. Dėl to žmogus jaučiasi tarsi stovi ant ledo, nors batai, regis, visiškai tinkami žiemai.
Kodėl batai šąla net tada, kai jie geri
Svarbu suprasti vieną dalyką: didžiausias žiemos priešas nėra pats šaltis, o drėgmė. Kai pėdos sudrėksta, šiluma iš jų ištraukiama kelis kartus greičiau. Net modernios membranos ir storas padas nepadės, jei bato viduje kaupiasi prakaitas.
Daugelis žmonių šią problemą sprendžia storomis kojinėmis, tačiau tai dažnai duoda priešingą rezultatą. Per storas sluoksnis skatina dar didesnį prakaitavimą, o drėgmė lieka ten pat – bato viduje.
Paprastas sprendimas, kuris kainuoja beveik nieko
Yra itin paprastas ir seniai žinomas būdas, kuris padeda sugerti perteklinę drėgmę ir išlaikyti šilumą. Tam nereikia jokių specialių įdėklų ar brangių priemonių.
Pakanka paprasto popieriaus arba laikraščio.
Paimkite keturis A4 formato laikraščio lapus. Kiekvieną lapą sulankstykite kaip armonikėlę, kad jis būtų elastingas, bet pakankamai storas. Į kiekvieną batą įdėkite po du tokius sulankstytus lapelius – tiesiai po vidpadžiu. Būtent ten kaupiasi didžiausia drėgmė.
Popierius pradeda veikti iš karto. Jis aktyviai sugeria prakaitą ir drėgmę, neleidžia jai likti prie pėdos, todėl šiluma išsilaiko žymiai ilgiau. Daugelis pastebi, kad net ilgesnį laiką būnant lauke kojos išlieka sausos.
Svarbu popierių po naudojimo išimti ir išmesti. Prieš kiekvieną naują išėjimą į lauką reikėtų dėti naujus, sausus lapelius.
Kodėl šis metodas tikrai veikia
Šis principas labai panašus į tai, kaip veikia profesionalūs termo sluoksniai ar drėgmę sugeriantys vidpadžiai. Skirtumas tik tas, kad popierius yra paprastas, pigus ir visada pasiekiamas.
Popierius nešildo pats savaime, tačiau jis pašalina pagrindinę šalčio priežastį – drėgmę. Kai pėda lieka sausa, natūrali kūno šiluma išsilaiko daug efektyviau.
Dar efektyvesnė technika ilgoms valandoms šaltyje
Jei tenka ilgai būti lauke – pavyzdžiui, žvejojant, dirbant ar keliaujant žiemą – šį metodą galima sustiprinti.
Pirmiausia apsimaukite plonas, kvėpuojančias kojines. Jos sukurs apsauginį sluoksnį tarp odos ir drėgmės. Tuomet aplink pėdą uždėkite dvigubą laikraščio sluoksnį ir tik tada mūvėkite vilnones kojines. Tokia kombinacija leidžia drėgmei susigerti popieriuje, o vilna išlaiko šilumą.
Šis būdas ypač naudingas ekstremalesnėmis sąlygomis, kai nėra galimybės dažnai keisti avalynės ar džiovinti batų.
Maža gudrybė, kuri gali išgelbėti visą dieną
Nors sprendimas atrodo primityvus, jis paremtas labai aiškia logika ir daugelio išbandyta praktika. Kartais komfortui žiemą nereikia nei naujų batų, nei sudėtingų technologijų. Užtenka suprasti, kas iš tiesų atima šilumą, ir tą problemą pašalinti.
Du paprasti lapeliai po vidpadžiu gali tapti skirtumu tarp nuolatinio šalčio ir tikrai šiltų, sausų pėdų visą dieną.
O foto tos armonikėlės negalite parodyti?