Kraujospūdžio kontrolė yra vienas svarbiausių ilgaamžiškumo ir geros savijautos veiksnių. Nuolat padidėjęs kraujospūdis didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir laikui bėgant pažeidžia gyvybiškai svarbius organus, ypač širdį.
Būtent todėl ekspertai vis dažniau kalba apie paprastą, bet veiksmingą veiksnį — vandens vaidmenį kraujospūdžio reguliavime.
Paprasčiausias būdas padėti širdžiai
Optimali hidratacija — lengvai prieinama priemonė, leidžianti rūpintis širdies sveikata kasdien.
„Kai geriame pakankamai vandens, širdžiai nereikia dirbti taip sunkiai, o kraujas lengviau cirkuliuoja po kūną. Pagerėja inkstų veikla, elektrolitų balansas, o tai tiesiogiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą“, – aiškina dr. Gary McGowanas.
Vanduo ir kraujo krešulių rizika
Kardiologas Markas Houstonas, Amerikos senėjimo medicinos akademijos (A4M) širdies ir kraujagyslių švietimo komiteto pirmininkas, pabrėžia: pakankamas vandens kiekis padeda palaikyti sveikas kraujagysles ir mažina pavojingų krešulių susidarymo tikimybę — ypač tiems, kurių kraujospūdis linkęs kilti.
„Kontroliuojant hidrataciją, kraujas teka sklandžiau, sumažėja krešulių susidarymo rizika“, – priduria dr. McGowanas.
Kam vandens reikia dar daugiau
Amerikos širdies asociacija primena: sergantiesiems širdies ligomis ar diabetu vandens reikia daugiau nei sveikiems žmonėms. Po 50-ies troškulys silpsta, todėl svarbu sąmoningai stebėti skysčių suvartojimą.
Paprastas orientyras — šlapimo spalva:
šviesiai geltona reiškia pakankamą hidrataciją, tamsiai geltona — dehidrataciją.
Kai organizmui ima trūkti skysčių
Pasak Marko Houstono, dehidratacija sulėtina kraujotaką, todėl organai negauna pakankamai deguonies. Tai gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą ar net sąmonės netekimą.
Iš pradžių dėl sumažėjusio skysčių kiekio kraujospūdis gali nukristi. Tačiau organizmas reaguoja — padažnėja pulsas, kraujagyslės susiaurėja, ir galutinis rezultatas dažnai būna kraujospūdžio padidėjimas.
„Sumažėjęs kraujo tiekimas į širdies raumenį gali sukelti širdies disfunkciją, pasireiškiančią krūtinės skausmu ir dusuliu“, – įspėja gydytojas.
Streso reakcija — dar vienas pavojus
Dr. McGowanas pabrėžia, kad dehidratacija aktyvina organizmo streso mechanizmą — vadinamą „kovok arba bėk“ režimą. Tada padažnėja širdies ritmas, kraujagyslės dar labiau susiaurėja, o tai dar labiau apsunkina širdies darbą.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
