Danija uždraudė prieš 22 metus. Lietuvoje parduotuvių lentynos – pilnos

Danija uždraudė jų naudojimą 2003 m., laikydama tai realia grėsme visuomenės sveikatai. Šiandien daugelyje pasaulio šalių šie junginiai yra šalinami arba griežtai ribojami. Tuo tarpu Lietuvoje jie vis dar aptinkami populiariuose maisto produktuose – dažnai paslėpti po dviprasmiškais pavadinimais etiketėse.

Ekspertai apie pavojų kalba jau daugelį metų, tačiau mes vis dar nesąmoningai dedame šiuos gaminius į krepšelius.

Amžiuje, kai parduotuvių lentynos pilnos paruoštų patiekalų ir spalvingų užkandžių, nedaugelis susimąsto apie jų sudėtį. Vienas pavojingiausių ingredientų, kurių juose gali būti, yra transriebalai – nesočiosios riebalų rūgštys, kurių neigiamas poveikis sveikatai yra moksliškai įrodytas. Nors perspėjimų pastaraisiais metais daugėja, informacijos apie jų buvimą populiariuose maisto produktuose vis dar nesulaukiama pakankamai.

Kur slypi transriebalai?

Nedideli kiekiai transriebalų natūraliai susidaro atrajotojų mėsoje, piene ir pieno gaminiuose. Tačiau didžiausia problema – pramoniniai transriebalai, susidarantys apdorojant augalinius aliejus, kad produktai būtų tvirtesni ir ilgiau negestų.

Jų galime rasti:

• margarinuose ir riebalų mišiniuose,
• konditerijos gaminiuose (sausainiuose, spurgose, kremuose),
• paruoštuose patiekaluose ir pusgaminiuose,
• sūriuose užkandžiuose,
• greitajame maiste,
• kai kuriuose pieno produktuose.

Transriebalai gaminiams suteikia traškumą, malonią tekstūrą ir ilgesnį galiojimo laiką. Tačiau visa tai pasiekiama mūsų sveikatos sąskaita.

Transriebalų poveikis sveikatai

Neatsitiktinai Danija dar 2003 m. uždraudė transriebalų naudojimą maiste. Tai buvo viena pirmųjų pasaulio šalių, ryžtingai ėmusis šios problemos. Priežastis paprasta – jų pražūtingas poveikis žmogaus organizmui.

Reguliarus transriebalų vartojimas gali lemti:

• lipidų apykaitos sutrikimus – padidėja „blogojo“ cholesterolio kiekis, mažėja „gerojo“;
• aterosklerozę ir širdies-kraujagyslių ligas (hipertenziją, trombozę, širdies smūgį, insultą);
• angliavandenių apykaitos sutrikimus – didėja 2 tipo diabeto ir atsparumo insulinui rizika;
• svorio augimą ir nutukimą.

Specialistai rekomenduoja, kad transriebalai sudarytų ne daugiau kaip 1–2 % viso per dieną suvartojamo riebalų kiekio. Deja, žmonių mityba, paremta perdirbtais produktais, dažnai šią ribą gerokai viršija.

i

Pasaulis riboja. Lietuva – dar ne visur nuėjo iki galo

Daugelis valstybių jau seniai ėmėsi priemonių riboti arba visiškai pašalinti transriebalus iš rinkos.

Kanadoje pirmiausia buvo įvestas privalomas ženklinimas, o vėliau uždrausta prekiauti produktais, kuriuose jų daugiau nei leidžiama. Jungtinėse Valstijose visiškas draudimas įsigaliojo 2018 m. Jungtinėje Karalystėje griežtesni reikalavimai atsirado po plataus masto informacinių kampanijų.

Europos Sąjungoje nuo 2021 m. galioja taisyklė: ne daugiau kaip 2 g transriebalų 100 g riebalų produkte. Šis reglamentas taikomas ir Lietuvoje. Tačiau tai nereiškia, kad problema dingo – transriebalų vis dar galima rasti, tik mažesniais kiekiais. Reguliariai vartojant tokius gaminius, jie vis tiek gali daryti žalą sveikatai.

Kaip sumažinti transriebalų kiekį mityboje?

Svarbiausia – sąmoningas pasirinkimas.

• skaitykite etiketes ir venkite užrašo „iš dalies hidrinti augaliniai aliejai“;
• rinkitės šviežius, neperdirbtus produktus;
• gaminkite namuose;
• ribokite greitą maistą ir saldumynus.

Organizmui reikalingi kokybiški riebalai, tačiau transriebalai nėra tie riebalai. Jei įmanoma, jų reikėtų vengti visiškai.

Kokiame maiste jų randama dažniausiai?

Nors gamintojai vis dažniau mažina transriebalų kiekį, jie vis dar pasitaiko daugelyje kasdienių produktų. ypač ten, kur reikia trapumo, kremiškumo arba ilgo galiojimo.

Dažniausi „slapti šaltiniai“:

Pigūs margarino ir riebalų mišiniai

Ypač tie, kurie skirti kepimui ar konditerijai. Etiketėje dažnai slepiasi frazė „iš dalies hidrinti augaliniai aliejai“.

Parduotuviniai sausainiai ir vafliai

Traškūs, ilgai negendantys — būtent dėl pramoninių riebalų.

Spurgos, kruasanai, bandelės su kremu

Kepykliniai gaminiai, ypač gaminami pramoniniu būdu ir glazūruoti.

Ledai ir desertiniai kremai

Ne visi — bet dalyje pigesnių ledų naudojami riebalų mišiniai vietoje pieno riebalų.

Saldūs batonėliai ir šokoladiniai užkandžiai

Kad būtų minkšti, bet nelašėtų — įdedama stabilizuotų riebalų.

Šaldyti pusgaminiai

Picos, bulvytės, gruzdinti krepšeliai, paruošti „užkandžiai keptuvei“.

Greitas maistas

Ypač ten, kur aliejus kepimui naudojamas pakartotinai — susidaro papildomų transriebalų.

Popkornai

Ne visur, bet kai kurie variantai dar vis naudoja hidrintus riebalus aromatams ir tekstūrai.

„Sūrio skonio“ užkandžiai

Traškūs kukurūzų ir bulvių traškučiai, užpilti riebiais skonio mišiniais.

Kremų pakaitalai ir „grietinėlės“ kavai

Suteikia tirštumo, bet dažnai gaminami iš hidrintų riebalų.

Kaip juos atpažinti etiketėje?

Gamintojai retai parašo žodį „transriebalai“. Dažniau matysite:

• „iš dalies hidrinti augaliniai riebalai“
• „hidriniai riebalai“
• „riebalų mišinys“
• „augaliniai tepalai kepimui“

Jei sudėtyje matote bent vieną iš šių frazių — produktas labai tikėtina turi transriebalų, net jei jų kiekis atitinka teisės normas.