Atostogos per šventes retai būna tokios, kokias piešiame mintyse. Tarp pasiruošimo, šeimos susitikimų ir bandymų bent valandai prigulti, tikro atsipalaidavimo dažnai nelieka. O ramybės akimirkes neretai lydi… kaltės jausmas.
Šventės siejamos su šiluma, laiku su artimaisiais ir jaukumu. Tačiau paradoksas toks: būtent tada daugeliui žmonių sunkiausia atsijungti ir pailsėti. Ar įmanoma tikras poilsis Naujųjų metų ir Kalėdų laikotarpiu — ir kodėl jis taip dažnai „nepavyksta“?
Kai poilsis virsta nuovargiu
Psichologai aiškina: miegas yra svarbus, tačiau jis nėra vienintelis atkūrimo šaltinis. Organizmui ir psichikai reikia ir poilsio budrioje būsenoje — veiklų, kurios ramina, įtraukia ir grąžina energiją.
Tai gali būti judėjimas, kūryba, bendravimas. Priešingai nei pasyvus gulėjimas ir nuolatinis telefono slinkimas, tokios veiklos iš tikrųjų atkuria jėgas.
„Poilsis turi būti suplanuotas ir sąmoningas. Vien puodelio kakavos dažnai neužtenka“, — sako JAV psichologė Stacey Shaw (Vusterio politechnikos institutas), tirianti, kaip poilsis veikia mokymąsi, kūrybiškumą ir savijautą.
Kodėl šventės sekina
Šventinis laikotarpis retai būna ramus.
- padidėja išlaidos
- keičiasi rutina
- atsiranda kelionių planai
- išryškėja sudėtingesni šeimos santykiai
Natūralu, kad emocinė būsena prastėja. Kokybiškas poilsis gali tai sušvelninti, tačiau dažnai jam tiesiog nebelieka vietos.
Efektyvų poilsį gali suteikti paprasti dalykai: pasivaikščiojimas, muzika, kūryba, bendravimas. Tyrimai rodo — tai nėra „blaškymasis“, o svarbi psichinės sveikatos dalis.
Vienas pavyzdys: „PNAS“ (2015 m.) publikuotas tyrimas parodė, kad pasivaikščiojimai gamtoje mažina liūdesio ir obsesinio mąstymo požymius. Kitų tyrimų duomenimis, gamta taip pat mažina nerimą ir stresą.
Kita kryptis — kūryba. Kaligrafija, muzikavimas ar rankdarbiai mažina kortizolio (streso hormono) kiekį ir padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
Kodėl ne kiekvienas „laisvas laikas“ atgaivina
Svarbus atradimas: poilsis atkuria tik tada, kai jis teikia malonumą. Tačiau daug žmonių renkasi veiklą, kuri realiai jų nedžiugina.
2002 m. tyrimas parodė, kad populiariausias laisvalaikio užsiėmimas — televizorius. Tačiau dalyviai jį įvardijo kaip vieną mažiausiai malonių veiklų, ypač žiūrint daugiau nei 4 valandas per dieną.
Tas pats pastebėta ir tarp studentų: dienos pabaigoje jie dažnai renkasi socialinius tinklus — nors tai nesuteikia energijos ir neatkuria psichologinių resursų.
Planavimas — raktas į geras atostogas
Mokslas aiškus: aktyvų, malonų poilsį reikia planuoti.
Ne „kai liks laiko“, o taip pat, kaip planuojame darbus.
Per šventes tai gali reikšti:
- trumpą pasivaikščiojimą po dovanojimo
- ramų skaitymo laiką
- trumpą pertrauką po apsipirkimo, o ne iškart — naujus darbus
Laikantis plano, o ne nuotaikos, sumažėja neveiklaus „voliojimosi“ ciklai, kurie nebeatstato jėgų.
Kaltė — nematomas energijos vagis
Net kai pavyksta ilsėtis, atsiranda kaltė: „galėjau padaryti daugiau“, „švaistau laiką“.
Šis jausmas mažina malonumą, o kartu — ir poilsio naudą. Šventiniu laikotarpiu tai sustiprėja:
- dideli lūkesčiai
- nuovargis
- aplinkos pokyčiai
Rezultatas — poilsis nebeatkuria, nors atrodytų, kad „ilsėjomės“.
Kaip išmokti ilsėtis be kaltės
Psichologė Stacey Shaw siūlo tris strategijas:
1. Sumažinkite lūkesčius
Nebūtina dekoruoti kiekvieno sausainio ar dovanų vynioti iki tobulybės. Mažiau perfekcionizmo — mažiau spaudimo.
2. Rinkitės veiklą, kuri įtraukia
Pasivaikščiojimai, žaidimai su vaikais, hobiai, vaizdo žaidimai ar kūryba suteikia „pasilikimo čia ir dabar“ jausmą. Tai daug atgaivinančiau nei pasyvus ekranų slinkimas.
3. Priimkite jausmus, o ne bėkite nuo jų
Kaltė gali atsirasti. Svarbu ją priimti ir judėti toliau. Mokslas rodo — emocijų priėmimas stresinėse situacijose mažina depresijos simptomus.
Išvada: atostogos nevyksta pačios
Žmonėms reikia poilsio, tačiau jis nevyksta savaime. Reikia sąmoningų sprendimų: planuoti atsigavimą, leisti sau mėgautis maloniomis veiklomis ir mažinti lūkesčius.
Nedideli pakeitimai gali paversti šventes tuo, kuo jos turėtų būti — tikru atokvėpiu, o ne dar viena varginančia užduotimi.
