Daugelis žmonių įsitikinę, kad atsisakius paprasto cukraus ir jį pakeitus medumi, gėrimai ar patiekalai akimirksniu tampa „sveikesni“. Medus laikomas natūralus, artimas gamtai, todėl atrodo, kad jo poveikis organizmui turėtų būti visiškai kitoks. Tačiau realybė ne tokia vienareikšmė, kaip dažnai skelbia reklamos ar liaudiški patarimai. Vertėtų atidžiau pažiūrėti, kas čia yra tiesa, o kas — patogiai įsišaknijęs mitas.
Medus ir cukrus: panašesni, nei norėtume pripažinti
Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų saldiklių — kilmė ir sudėtis. Cukrus gaunamas pramoniniu būdu iš cukrinių runkelių ar cukranendrių, todėl jį beveik visiškai sudaro sacharozė. Tuo tarpu medų gamina bitės, o jo sudėtyje — gliukozės ir fruktozės mišinys, truputis vandens ir nedidelis kiekis natūralių augalinių junginių.
Taip, meduje yra pėdsakų vitaminų, mineralų bei fermentų, tačiau šių medžiagų kiekiai labai maži ir priklauso nuo rūšies bei kilmės. Energijos atžvilgiu tiek cukrus, tiek medus organizmui suteikia panašią dozę, todėl skirtumas nėra toks dramatiškas, kaip dažnai įsivaizduojama.
Kalorijos ir saldumas: kur slypi tikrasis „kabliukas“
100 gramų medaus turi šiek tiek mažiau kalorijų nei toks pats kiekis cukraus, tačiau arbatinis šaukštelis medaus yra kaloringesnis nei cukraus. Vis dėlto, kadangi medus yra intensyvesnio skonio, jo dažnai dedame mažiau. Tokiu atveju kaloringumas gali sumažėti — bet tik tada, jei saikas tampa realybe, o ne planu.
Vieno saldiklio pakeitimas kitu savaime dar nereiškia mažesnio cukraus kiekio racione. Jei porcijos didelės, rezultatas tas pats.
Kaip organizmas reaguoja: glikeminis indeksas nėra stebuklas
Medaus glikeminis indeksas kai kuriais atvejais gali būti kiek žemesnis nei sacharozės, tačiau abu produktai aiškiai didina cukraus kiekį kraujyje. Meduje esanti fruktozė kartais lėčiau pasisavinama, tačiau jis tikrai nėra „neutralus“ ir tikrai veikia insulino apykaitą.
Reakciją lemia medaus rūšis, kiekis ir tai, su kokiu maistu jis vartojamas. Vartojant reguliariai ir per daug, tiek medus, tiek cukrus tampa paprastųjų angliavandenių pertekliumi.
Kas iš tiesų vertinga meduje — ir kada tai dingsta
Medus išsiskiria tuo, kad jame yra natūralių polifenolių, fermentų ir kitų augalinių junginių. Tai dažnai pateikiama kaip pagrindinis argumentas, kodėl medus esą „sveikesnis“.
Tačiau yra viena svarbi detalė: šios medžiagos jautrios karščiui. Įdėjus medų į karštą arbatą ar kepinius, didžioji jų dalis suyra. Lieka tik saldiklis, kuris veikia labai panašiai kaip cukrus.
Todėl medų reikėtų vertinti plačiau — ne kaip stebuklingą eliksyrą, o kaip saldų produktą su tam tikromis papildomomis savybėmis, kurios išlieka tik tinkamai vartojant.
Kada medus gali būti geresnis pasirinkimas?
Toks pakeitimas turi prasmę, kai medus vartojamas saikingai ir sąmoningai. Jei jis naudojamas dėl skonio niuansų, o ne tam, kad maistas būtų tiesiog saldesnis, tuomet tai gali būti apgalvotas sprendimas.
Didžiausia nauda atsiranda tada, kai medus dedamas į drungnus gėrimus ar šaltus patiekalus. Tokiu atveju išlieka dalis naudingų junginių, kurių paprastame cukruje nėra. Tačiau net ir tokiu atveju saikas išlieka svarbiausias.
Kur skirtumas išnyksta ir lieka tik iliuzija
Jeigu tiek cukrus, tiek medus vartojami dideliais kiekiais, jokios „supergalios“ nebeišgelbsti. Perteklinė energija, apkrauta kasa ir angliavandenių perteklius — rezultatas tas pats.
Medų dedant į karštą arbatą, kavą ar kepinius, sveikatinančių savybių praktiškai nelieka, o poveikis tampa labai panašus į paprasto cukraus.
Ką rinktis iš tikrųjų?
Atsakymas paprastas: svarbiausia — dienos balansas. Abu produktai yra koncentruoti paprastųjų cukrų šaltiniai. Jeigu suvartojama per daug, organizmui tai tampa problema, nepaisant „natūralumo“.
Tam tikrose situacijose medus turi pranašumą, bet tik tada, kai išsaugomi jo natūralūs junginiai ir kai jis vartojamas saikingai, o ne kaip nuolatinis „sveikesnis“ pakaitalas.
Mitai, kurie vis dar klaidina
Populiariausi klaidingi įsitikinimai skamba taip: medų galima vartoti be apribojimų, jis beveik nekelia cukraus kiekio kraujyje, o jo poveikis visada teigiamas. Šios nuostatos neatitinka realybės.
Mokslas aiškiai rodo: tiek medus, tiek cukrus yra paprastieji cukrūs. Todėl lemiamą vaidmenį atlieka kiekis, vartojimo dažnis ir bendras mitybos kontekstas.
Išvada: pasirinkimas ne toks paprastas, kaip atrodo
Medaus naudojimas vietoje cukraus ne visada reiškia sveikesnį sprendimą. Skirtumas gali būti juntamas tik tuomet, kai jo vartojama saikingai, tinkamu būdu ir suvokiant, kad tai vis tiek — saldiklis.
Sąmoningas požiūris ir saikas čia svarbesni už patį produktą. Svarbiausia — ne tai, kuo saldiname, o kiek ir kaip dažnai tai darome.
Šaltinis: https://portal.abczdrowie.pl/dodajesz-do-herbaty-najwiekszy-mit-o-miodzie-obalony/7228455784614848a
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
