Senstant mūsų miego įpročiai kinta labiau, nei daugelis įsivaizduoja. Vieni skundžiasi, kad su amžiumi miega mažiau, kiti — kad, priešingai, ima miegoti ilgiau. Britų mokslininkai pagaliau pateikė aiškesnį atsakymą: kada gyvenime miegame trumpiausiai, o kada — ilgiausiai. Rezultatai paremti didžiule, išskirtine imtimi.
Didžiausias tokio pobūdžio tyrimas
Mokslininkai išanalizavo 730 187 žmonių iš 63 šalių duomenis. Tyrimas buvo publikuotas prestižiniame žurnale „Nature Communications“.
Įdomu tai, kad miego įpročiai buvo tiriami ne standartiniais klausimynais, o pasitelkus mobilųjį žaidimą „Sea Hero Quest“. Jis sukurtas Alzheimerio ligai tirti ir vertinti žmonių erdvinius gebėjimus, tačiau žaidėjai papildomai pateikė informaciją apie savo amžių ir paros miego trukmę.
Kiek vidutiniškai miega pasaulio gyventojai
Gauti rezultatai atskleidė, kad:
- pasaulio vidurkis — 7,01 val. miego per parą,
- moterys miega vidutiniškai 7,5 minutės ilgiau nei vyrai.
Ilgiausiai miega Rytų Europos gyventojai — Albanijos, Slovakijos, Rumunijos ir Čekijos žmonės. Jų miego trukmė yra maždaug pusvalandžiu ilgesnė nei pasaulio vidurkis.
Trumpiausiai miega Pietryčių Azijos šalių gyventojai — tarp jų minimos Filipinai, Malaizija ir Indonezija.
Kada per gyvenimą miegame daugiausiai — ir kada mažiausiai
Svarbiausia tyrimo išvada — kad miegas keičiasi pagal gana aiškų gyvenimo ritmą, nepriklausomai nuo lyties, išsilavinimo ar gyvenamosios vietos.
Mokslininkai nustatė tokią bendrą tendenciją:
- iki 20 metų žmonės miega ilgiausiai;
- nuo 20 iki 30 metų miegas pamažu trumpėja;
- nuo 30 iki 50 metų miego trukmė išlieka stabili;
- po 50 metų ji vėl pradeda ilgėti.
Tyrėjų teigimu, šis ciklas labai glaudžiai susijęs su socialiniais vaidmenimis: laikotarpis nuo 20 iki 50 metų paprastai yra intensyviausias — darbas, karjera, vaikų auginimas, atsakomybės. Tai ir lemia trumpesnį miegą.
Miegas ir smegenų veikla — ar yra ryšys?
Kadangi „Sea Hero Quest“ matuoja navigacijos — erdvinės orientacijos — gebėjimus, mokslininkai patikrino, ar skirtinga miego trukmė daro įtaką rezultatams.
Paaiškėjo, kad:
- tarp jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių reikšmingo skirtumo nebuvo,
- tačiau po 54 metų navigacijos gebėjimai ryškiai silpnėjo.
Tai leidžia manyti, kad amžiniai pokyčiai smegenyse daro didesnę įtaką nei vien miego trukmė.
Ką tai reiškia mums?
Tyrimas rodo paprastą, bet svarbią tiesą: miegas nėra „vienodas“ visą gyvenimą. Jis atspindi mūsų ritmą, atsakomybes ir biologinius pokyčius. Todėl svarbu ne tik žinoti vidutinius skaičius, bet ir realiai įsiklausyti į tai, kaip jaučiamės.
Mokslininkai pabrėžia: nors daliai žmonių trumpesnis miegas darbingaisiais metais atrodo normalus, chroniškas miego trūkumas ilgainiui gali paveikti sveikatą, todėl verta sąmoningai stengtis jį reguliuoti.
Šaltinis: https://www.nature.com/articles/s41467-022-34624-8
