Viešieji tualetai daugeliui kelia instinktyvų pasibjaurėjimą. Nešvarios kabinos, nemalonūs kvapai ir skubėjimas viską atlikti kuo greičiau – pažįstama situacija. Todėl nenuostabu, kad daugybė žmonių turi „apsauginį ritualą“: prieš sėdėdami ant klozeto, jį iškloja tualetiniu popieriumi. Tačiau ar šis įprotis tikrai apsaugo nuo mikrobų, ar tik sukuria klaidingą saugumo jausmą?
Pasibjaurėjimas – natūrali, bet ne visada tiksli gynyba
Pasak mikrobiologų, pasibjaurėjimas nėra silpnybė – tai evoliuciškai naudinga reakcija. Ji skirta apsaugoti mus nuo galimų patogenų. Markus Egert, Furtvangeno universiteto mikrobiologijos ir higienos profesorius, pabrėžia, kad būtent todėl žmonės taip jautriai reaguoja į išmatas ir nešvarą. Vis dėlto emocinė reakcija ne visada atitinka realią infekcijos riziką.
Ar viešuosiuose tualetuose lengva užsikrėsti?
Didžiausia baimė – virškinamojo trakto infekcijos, pavyzdžiui, norovirusai. Teoriškai užsikrėsti įmanoma, nes kai kuriems virusams pakanka itin mažo kiekio. Tačiau svarbus niuansas dažnai pamirštamas: vien prisilietus sėdmenimis ar šlaunimis prie klozeto sėdynės neužsikrečiama.
Rizika atsiranda tik tada, kai mikrobai per rankas patenka į burną. Kitaip tariant, problema nėra pati sėdynė, o tai, ką darome rankomis po to.
Tikroji apsauga – ne popierius, o rankų higiena
Ekspertai vieningai sutaria: veiksmingiausia prevencija viešajame tualete yra teisingas rankų plovimas. Jis turėtų vykti taip:
– sudrėkinti rankas vandeniu;
– kruopščiai įtrinti muilu 20–30 sekundžių;
– gerai nuplauti;
– visiškai nusausinti, geriausia vienkartiniu rankšluosčiu.
Būtent šis veiksmas nutraukia infekcijos grandinę. Papildomas praktiškas sprendimas keliaujant – muilinis popierius ar kitos kompaktiškos higienos priemonės, kai muilo nėra.
Kodėl popierius ant sėdynės – bloga idėja
Nors tai atrodo logiška, tualetinio popieriaus klojimas ant sėdynės beveik nepadeda. Pasak Egerto, popierius lengvai slysta, plyšta ir priverčia žmogų liesti dar daugiau paviršių, nei sėdint tiesiai. Taip paradoksaliai padidinama kontakto su galimai užterštais paviršiais zona.
Jei mintis sėdėti tiesiai kelia didelį diskomfortą, alternatyva yra pritūpimas virš sėdynės, tačiau tai reikalauja geros pusiausvyros ir kojų jėgos – be to, didėja rizika sutepti tualetą, o tai problemos neišsprendžia.
Paprasti įpročiai, kurie iš tikrųjų mažina mikrobų kiekį
Yra keli daug veiksmingesni sprendimai nei popieriaus „šarvai“:
– uždarykite klozeto dangtį prieš nuleisdami vandenį, jei jis yra – tai sumažina mikrobų aerozolių pasklidimą;
– lieskite kuo mažiau paviršių – viskas, ko neliečiate, negali perduoti bakterijų;
– užsibūkite trumpiau – kuo ilgiau esate tualete, tuo daugiau smulkių lašelių galite įkvėpti, nors panikuoti ar sulaikyti kvėpavimą nereikia.
Išvada, kuri nustebina daugelį
Popierius ant klozeto sėdynės nėra tas „apsauginis skydas“, kuriuo jis laikomas. Tikroji apsauga slypi ne improvizuotuose barjeruose, o rankų higienoje ir paprastuose, sąmoninguose įpročiuose. Viešasis tualetas nėra sterilus, bet jis ir nėra automatinė grėsmė – jei žinote, ką darote, rizika išlieka minimali.
