Pavasarinės žiedadulkės dar giliai miega po sniegu, peršalimo simptomų nejaučiate, tačiau jūsų akys dega, ašaroja ir atrodo taip, lyg būtumėte nemiegoję tris paras? Jei be nosinės negalite žengti nė žingsnio, o vaizdas veidrodyje primena „raudonakį triušį“, kaltinti vien šaltą vėją ar darbą prie kompiuterio būtų klaida. Galbūt nustebsite, bet tikrieji šios būklės kaltininkai slepiasi ne lauke, o jūsų šiltoje svetainėje ar biure.
Prasidėjus šildymo sezonui, daugelis mūsų pajaučia nemalonius simptomus, kurie klaidingai nurašomi paprastam nuovargiui. Tačiau specialistai įspėja: žiemą alergenų koncentracija mūsų namuose pasiekia piką, o akis jie gali varginti net stipriau nei pavasarinis žydėjimas.
Užburtas ratas: kodėl namai tampa spąstais?
Lauke krentant temperatūrai ir anksti temstant, natūraliai norisi kuo mažiau laiko praleisti gryname ore. Statistika rodo, kad šaltuoju metų laiku mes net iki 90 procentų savo laiko praleidžiame uždarose patalpose. Būtent čia susiformuoja pavojingas, akis dirginantis „kokteilis“.
Sausas, radiatorių išdegintas oras susimaišo su nematomais priešais – dulkių erkutėmis ir pelėsiu.
„Daugelis žmonių žiemos mėnesiais ateina pas mūsų optikus įsitikinę, kad jiems prasidėjo konjunktyvitas nuo atšiauraus vėjo arba akys tiesiog pervargo nuo nuolatinio žiūrėjimo į monitorių. Jie būna nuoširdžiai nustebę sužinoję tikrąją diagnozę – jų problemos iš tikrųjų yra alerginė reakcija“, – situaciją aiškina „Lentiamo“ optometristė Petra Průchová.
Nors pavasarį mus atakuoja gamta, žiemą pagrindiniai priešai yra buitinės dulkės, jose gyvenančios erkės ir pelėsių sporos, kurios ypač sparčiai dauginasi prastai vėdinamose ir intensyviai šildomose patalpose.
Trys nematomi įnamiai, kurie kėsinasi į jūsų regėjimą
Norint kovoti su problema, reikia pažinti priešą. Šaltuoju sezonu mūsų akis atakuoja trys pagrindiniai veiksniai:
- Sausas oras. Centrinis šildymas dažnai sumažina santykinę drėgmę patalpose iki mažiau nei 30 proc. (kai norma yra 45–55 proc.). Dėl to ašarų plėvelė, kuri natūraliai apsaugo, maitina ir drėkina akies paviršių, tiesiog išgaruoja. Akis lieka be apsauginio skydo prieš dirgiklius.
- Dulkių erkutės. Šios mikroskopinės būtybės klesti mūsų čiužiniuose, kilimuose, minkštuose balduose ir užuolaidose. Jų koncentracija ore didžiausia būtent žiemą, nes rečiau vėdiname patalpas, o šiluma joms yra palanki terpė.
- Pelėsis. Dėl temperatūrų skirtumo aplink langus susidarantis kondensatas arba drėgmė vonios kambariuose sukuria idealias sąlygas pelėsiui. Jo sporos, sklandančios ore, yra vienas stipriausių alergenų.
Nešiojate lęšius? Jūs esate pagrindiniame taikinyje
Žiemos sezonas gali tapti tikru išbandymu kontaktinių lęšių nešiotojams. Pasirodo, lęšiai veikia kaip tikras alergenų magnetas – dulkės, baltyminės apnašos ir alergenai linkę prilipti prie lęšių paviršiaus.
Jei nešiojate vienkartinius mėnesinius lęšius, turite žinoti, kad alergenai ant jų kaupiasi net ir kruopščiai valant kiekvieną vakarą. Ilgainiui tai sukelia lėtinį akių dirginimą, perštėjimą ir raudonumą.
„Jei įtariate, kad jūsų akys negaluoja būtent dėl žiemos alergenų, nuoširdžiai rekomenduoju pereiti prie vienadienių kontaktinių lęšių. Principas paprastas: ryte įsidedate sterilius lęšius, o vakare juos tiesiog išmetate kartu su visais per dieną susikaupusiais nešvarumais ir alergenais. Žinoma, pats sveikiausias ir higieniškiausias pasirinkimas paūmėjimo metu – tiesiog nešioti akinius“, – pataria P. Průchová.
Pirmoji pagalba: kaip užgesinti „gaisrą“ akyse
Keli paprasti, bet veiksmingi žingsniai gali suteikti greitą palengvėjimą:
- Drėkinkite akis. Tai pagrindinė taisyklė. Naudokite dirbtines ašaras (geriausia – be konservantų). Jos ne tik stabilizuoja ašarų plėvelę, bet ir fiziškai išplauna alergenus iš akies paviršiaus.
- Išmokite vėdinti teisingai. Daugelis daro klaidą laikydami langą mikroventiliacijos režimu visą dieną. Geriau kelis kartus per dieną plačiai atverti langus ir padaryti skersvėjį 5 minutėms. Taip oras pasikeis greitai, o sienos ir baldai nespės atvėsti.
- Kontroliuokite drėgmę. Įsigykite paprastą drėgmėmatį. Jei oras per sausas, naudokite drėkintuvus, kad pasiektumėte optimalią 45–55 proc. drėgmę.
- Vaistai – ne tik pavasariui. Nebijokite vaistinėje pasiteirauti vaistų nuo alergijos. Pastebėjus pirmuosius požymius, nereceptiniai antihistamininiai vaistai (lašai ar tabletės) gali būti išsigelbėjimas.
Ekspertai primena: jei taikant šias priemones problemos tęsiasi, būtina nedelsti ir apsilankyti pas oftalmologą, kad būtų atmesta rimtesnių infekcijų rizika.
Šaltinis: https://www.iglanc.cz/zdravi/ryma-kasel-alergie-nachlazeni-ucpany-nos/
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
