Šaltasis metų laikas ir aprimęs vėjas Lietuvos miestams smogė nemalonia realybe – oro taršos rodikliai raudonuoja. Aplinkosaugininkų žemėlapiuose fiksuojama pavojinga kietųjų dalelių koncentracija, o didmiesčių ir pramoninių rajonų gyventojai priversti kvėpuoti sveikatai pavojingu mišiniu. Medikai įspėja: tai ne tik nemalonus kvapas, bet ir rimta grėsmė organizmui, todėl pateikia rekomendacijas, kaip apsisaugoti.
Kietųjų dalelių gniaužtuose – penki miestai
Naujausi Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad oro kokybė šalyje pastarąją parą ženkliai suprastėjo. Pavojingiausia situacija susiklostė Kaune, Kėdainiuose ir Jonavoje – čia kietųjų dalelių (KD10) koncentracija ne tik pasiekė, bet ir viršijo saugias ribas. Normos viršijimai fiksuojami ir Šiauliuose bei Panevėžyje.
Matavimo stotys rodo, kad vietomis tarša perkopė 60 mikrogramų kubiniame metre ribą, kai žmogaus sveikatai saugi paros norma yra 50 mikrogramų. Toks rodiklių šuolis reiškia, kad miestų ore tvyro didelis kiekis akimi nematomo, bet organizmui žalingo dulkių, suodžių ir įvairių degimo produktų mišinio.
Kodėl dūstame: toksiškas eismo ir šildymo kokteilis
Ekspertai išskiria dvi pagrindines priežastis, kodėl būtent dabar stebimas toks staigus oro kokybės pablogėjimas. Pirmoji – antropogeninė veikla. Tai intensyvus transporto srautas miestų arterijose ir, svarbiausia, įsibėgėjęs šildymo sezonas.
Individualių namų rajonuose, kur būstai šildomi kietuoju kuru (malkomis, anglimis, granulėmis ar briketais), į aplinką išmetama galybė teršalų. Situaciją dar labiau blogina atvejai, kai gyventojai krosnyse degina netinkamą kurą ar atliekas, o dūmai pro kaminus rūksta nevalytose sistemose.
Antroji priežastis – nepalankios meteorologinės sąlygos. Sausio viduryje nusistovėjęs silpnas vėjas ir sausas oras sukuria savotišką „šiltnamio efektą“ teršalams. Dėl oro stagnacijos išmetamosios dujos ir dūmai neišsisklaido viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, o kaupiasi prie pat žemės paviršiaus – ten, kur kvėpuoja žmonės. Susidaro smogas, kurį gyventojai neretai apibūdina kaip aštrų, specifinį smalkių tvaiką.
Kuo tai pavojinga sveikatai?
Oro tarša nėra tik estetinė ar komforto problema. Kietosios dalelės skirstomos į stambesnes (KD10) ir smulkesnes (KD2,5). Pastarosios laikomos ypač pavojingomis.
Sveikatos specialistai aiškina, kad įkvėptos didesnės dalelės dirgina viršutinius kvėpavimo takus – nosies gleivinę, gerklę, sukelia kosulį, čiaudulį ar akių perštėjimą. Tuo tarpu smulkiosios dalelės geba prasiskverbti giliai į plaučius, alveoles, o iš ten patekti tiesiai į kraujotaką.
Ilgalaikis ar intensyvus buvimas užterštame ore gali:
- Pabloginti lėtinių ligų (astmos, bronchito, širdies nepakankamumo) eigą.
- Sukelti ūmius kvėpavimo takų uždegimus.
- Padidinti insulto ar infarkto riziką vyresnio amžiaus žmonėms.
- Sukelti alergines reakcijas vaikams.
Rekomendacijos: kaip elgtis padidėjus taršai?
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, reaguodamas į prastą oro kokybę, gyventojams pateikia aiškų veiksmų planą. Šių rekomendacijų laikymasis gali padėti išvengti neigiamo poveikio sveikatai, kol oro sąlygos pagerės.
- Ribokite buvimą lauke. Tai pati veiksmingiausia priemonė. Jei įmanoma, atsisakykite ilgų pasivaikščiojimų, ypač piko valandomis ryte ir vakare, kai šildymo ir transporto tarša yra didžiausia.
- Jokio sporto lauke. Intensyviai judant (bėgiojant, greitai einant), žmogus kvėpuoja giliau ir dažniau, todėl į plaučius patenka žymiai daugiau teršalų. Fizinį aktyvumą perkelkite į sporto sales arba namus.
- Venkite judrių gatvių. Jei tenka eiti pėsčiomis, rinkitės maršrutus per parkus ar toliau nuo pagrindinių gatvių. Nustatyta, kad einant bent 50 metrų atstumu nuo gatvės, teršalų koncentracija ženkliai sumažėja.
- Saugokite pažeidžiamus asmenis. Vaikai, nėščiosios, senjorai ir lėtinėmis kvėpavimo bei širdies ligomis sergantys asmenys turėtų būti ypač atsargūs. Pajutus negalavimus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytojus.
- Atsargiai vėdinkite patalpas. Nors grynas oras namuose būtinas, esant smogui, langus rekomenduojama atverti tik trumpam ir tik tuo metu, kai lauke jaučiama mažiausia smarvė (dažniausiai vidurdienį). Geriausia naudoti mechanines vėdinimo sistemas su filtrais, jei tokios įrengtos.
Prognozė: kada galėsime lengviau atsikvėpti?
Sinoptikų duomenys teikia vilties. Prognozuojama, kad artimiausią parą oro masės pradės judėti aktyviau. Stiprėjantis vėjas turėtų išsklaidyti susikaupusį smogą, o numatomi krituliai (sniegas) veiks kaip natūralus filtras, „išplaunantis“ kietąsias daleles iš oro. Tikimasi, kad oro kokybės rodikliai į normos ribas sugrįš jau rytoj.
