Jei pastarosiomis dienomis drebėjote nuo šalčio ir kasėte sniegą, turbūt sunku patikėti, kad mūsų planeta tiesiog dega. Tačiau mokslininkai ką tik patvirtino paradoksalią ir bauginančią tiesą: nepaisant Europą kaustančio speigo, mes gyvename karščiausiu periodu per visą žmonijos istoriją. Ši žinia pasaulį pasiekė tuo pačiu metu, kai į Baltuosius rūmus sugrįžęs Donaldas Trumpas priėmė drastišką sprendimą, galintį negrįžtamai pakeisti mūsų visų ateitį.
BBC Rusijos tarnyba praneša, kad naujausi duomenys nepalieka vietos abejonėms: pastarieji treji metai buvo patys karščiausi šiuolaikinėje istorijoje. Praėję 2025-ieji metai užėmė trečiąją vietą šiame liūdname reitinge, vos 0,1 °C atsilikdami nuo ankstesnių metų ir 0,13 °C nuo absoliutaus rekordų karaliaus – 2024-ųjų. Tai nėra atsitiktinė anomalija, o negailestingas dėsningumas.
11 metų pragaro link
Visos pagrindinės pasaulio klimato stebėsenos organizacijos – nuo Europos Sąjungos „Koperniko“ tyrimų centro (C3S) iki JAV kosmoso agentūros NASA ir Jungtinių Tautų Pasaulio meteorologijos organizacijos – trečiadienį paskelbė vieningą verdiktą. Iš 176 metų, per kuriuos kruopščiai renkami meteorologiniai duomenys, būtent pastarieji 11 metų buvo patys karščiausi.
„Tai, kad paskutinis dešimtmetis buvo šilčiausias per visą stebėjimų istoriją, dar kartą neginčijamai įrodo visuotinio atšilimo faktą“, – situacijos rimtumą pabrėžė C3S vadovas Carlo Buontempo.
Mokslininkų prognozės tampa vis niūresnės. Tokiu tempu kylant pasaulinei temperatūrai, mes neišvengiamai peržengsime kritinę 1,5 °C ribą, palyginti su ikipramoniniu lygiu. Tai riba, kurios beveik visos pasaulio šalys 2015 m. Paryžiaus susitarime pasižadėjo neperžengti. Blogiausia žinia ta, kad tai įvyks ne tolimoje ateityje, o jau per artimiausius 4–5 metus – tai yra maždaug dešimtmečiu anksčiau, nei tikėjosi optimistiškiausi dokumento signatarai.
Trumpo kirtis: Amerika nusigręžia nuo pasaulio
Šioje kovoje dėl planetos išlikimo Jungtinės Valstijos – istoriškai didžiausia teršėja ir galingiausia šiuolaikinė ekonomika – turėtų būti lyderė. Tačiau politiniai vėjai pasisuko priešinga kryptimi. Amerikos administracija dabar užima poziciją, kuri faktiškai sabotuoja pasaulines pastangas.
Grįžęs į prezidento postą, Donaldas Trumpas ne tik pakartojo savo pirmosios kadencijos veiksmus, išvesdamas JAV iš Paryžiaus susitarimo, bet ir žengė žingsnį, kuris šokiravo mokslo bendruomenę. Jis sustabdė Amerikos narystę JT klimato kaitos pagrindų konvencijoje ir, kas dar blogiau, įsakė uždrausti JAV mokslininkams dalyvauti Tarpvyriausybinėje klimato kaitos komisijoje (IPCC).
Tai precedento neturintis smūgis. IPCC yra elitinė mokslininkų grupė iš viso pasaulio, kuri nuo 1990 m. atlieka fundamentalius klimato tyrimus. Dar 2007 m. jų darbas buvo įvertintas Nobelio taikos premija. Ironiška, tačiau D. Trumpas, pats viešai save vadinęs pretendentu į šią premiją, nusprendė, kad JAV neturi vietos šioje organizacijoje. Be Amerikos indėlio IPCC veikla strigs, o ataskaitos, kuriomis remiasi viso pasaulio vyriausybės planuodamos savo ekonomiką, vėluos. D. Trumpas daugelį metų stato Ameriką į priešingą barikadų pusę diskusijose apie atšilimą, tačiau dabar šis pasipriešinimas tapo sisteminiu blokavimu.
Kodėl kaistame, jei už lango šalta?
Daugeliui kyla natūralus klausimas: kaip galime kalbėti apie atšilimą, kai Europa šąla? Praėjusių metų rugpjūtį net patys mokslininkai turėjo vilties, kad atšilimas sulėtės, nes po šiltos žiemos sekė vėsesnė vasara Šiaurės pusrutulyje. Tačiau viltys subliuško. Kodėl?
„Koperniko“ centro mokslininkai išskiria dvi pagrindines priežastis:
- Nematomas šydas: Šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir toliau nekontroliuojamai kaupiasi atmosferoje, sulaikydamos šilumą.
- Vandenynų karštinė: Fiksuojamas precedento neturintis pasaulio vandenynų atšilimas, kurį skatina tiek žmogaus veikla, tiek gamtinis „El Niño“ reiškinys.
Klimato kaita jau dabar skaičiuoja savo aukas milijonais. Tai ne tik karštis – tai stichinės nelaimės, skurdas ir masinė migracija, kuri palies ir mus. Ekonomistai piešia juodžiausius scenarijus: prognozuojama žala pasaulio ekonomikai gali prilygti liūdnai pagarsėjusiai 1929 m. Didžiajai depresijai, o pasaulis gali negrįžtamai prarasti daugiau nei 10 proc. savo turto.
Ar dar yra kelias atgal?
Mokslininkai jau seniai muša pavojaus varpais: net jei pasaulis šiandien pat stebuklingai nutrauktų visus teršalus, kai kurie procesai jau tapo negrįžtami. Jūros lygio kilimas, vandenynų temperatūros pokyčiai ir ledo tirpsmas tęsis šimtmečius, o gal net tūkstantmečius.
Tačiau nepaisant šių įspėjimų, realybė žiauri – išmetamųjų teršalų kiekis ne mažėja, o auga. Laurence’as Rouille’as, „Koperniko“ centro Atmosferos stebėsenos tarnybos vadovas, apibendrina situaciją be užuolankų: „2025 m. stebėsenos rezultatai aiškūs: žmogaus veikla išlieka pagrindine rekordinio atšilimo priežastimi. Per pastaruosius 10 metų dujų kiekis atmosferoje tik didėjo.“
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
Trampas šaunuolis gana čia visus durninti ledynai dydeja žiemos darosi vis šaltesnes vasaros irgi šaltėja akivaizdžiai,o mums perša idėja,kad 0,1 laipsnio atšylo, čią kaip marsas atakoja deklaruoja viena o viksta visiškai atvirkščiai,aišku gy reike iš tu durniu pinigeliu nugrešti su visokeis klimato aferistais.