Dirbtinis intelektas vis labiau skverbiasi į kasdienį gyvenimą – nuo darbo iki laisvalaikio. Dabar jis žengia dar vieną drąsų žingsnį: „OpenAI“ kuria specialią sveikatos sritį „ChatGPT“ platformoje, kuri galėtų analizuoti asmeninius sveikatos duomenis ir teikti individualizuotus patarimus.
Skamba patraukliai, tačiau kartu kyla rimtas klausimas: ar tikrai norėtumėte dalintis tokia jautria informacija su dirbtinio intelekto sistema?
Nauja kryptis – „ChatGPT Health“
Planuojama naujovė vadinama „ChatGPT Health“. Tai atskiras, specialiai sveikatos temoms skirtas modulis, kuris šiuo metu dar tik testuojamas. Iš pradžių jis bus diegiamas tik kai kuriuose regionuose, o Europos vartotojams teks palaukti ilgiau.
Idėja gana ambicinga: vartotojai galės prijungti „ChatGPT“ prie įvairių sveikatos ir kūno rengybos programėlių – pavyzdžiui, žingsnių skaičiuoklių, miego stebėjimo įrenginių ar net kai kurių medicininių įrašų sistemų. Remdamasis šiais duomenimis, dirbtinis intelektas galės pateikti labiau suasmenintas įžvalgas apie mitybą, fizinį aktyvumą, miego kokybę ir bendrą savijautą.
„OpenAI“ teigia, kad tai galėtų tapti savotišku skaitmeniniu sveikatos asistentu, padedančiu geriau suprasti savo įpročius ir priimti informuotus sprendimus.
Galbūt jus sudomins?
Privatumas – didžiausias iššūkis
Kadangi kalbama apie itin jautrią informaciją, bendrovė žada sustiprintą duomenų apsaugą. Teigiama, kad pokalbiai „ChatGPT Health“ zonoje bus saugomi atskirai ir nebus naudojami pagrindinių dirbtinio intelekto modelių tobulinimui.
Tai svarbus pažadas, nes sveikatos duomenys – viena jautriausių asmens informacijos kategorijų. Vis dėlto net ir su papildomomis apsaugos priemonėmis lieka klausimas, kiek žmonės bus pasirengę patikėti komercinei platformai tokius asmeniškus duomenis.
Pastaraisiais metais ne viena technologijų įmonė susidūrė su duomenų nutekėjimo skandalais, todėl natūralu, kad dalis vartotojų į tokias naujoves žiūrės atsargiai.
Svarbus perspėjimas: tai ne gydytojas
„OpenAI“ aiškiai pabrėžia, kad „ChatGPT Health“ nėra ir nebus medicininės diagnostikos įrankis. Dirbtinis intelektas negalės nustatyti ligų, skirti gydymo ar pakeisti gydytojo konsultacijos.
Tai itin svarbu, nes sveikatos srityje klaidos gali turėti rimtų pasekmių. Net ir pažangiausios sistemos kartais pateikia netikslią ar klaidinančią informaciją, o vartotojai gali tai priimti kaip profesionalų patarimą.
Sveikatos specialistai jau seniai įspėja, kad pokalbių robotai neturėtų būti naudojami kaip medicinos ekspertų pakaitalas. Jie gali padėti suprasti bendras temas ar priminti apie sveikus įpročius, tačiau negali įvertinti sudėtingų individualių situacijų.
Ekspertai mato ir rizikų
Psichiatrai bei psichologai atkreipia dėmesį, kad dirbtinio intelekto patarimai kartais gali turėti ir neigiamą poveikį. Yra pavojus, jog kai kurie žmonės pradės pernelyg pasikliauti automatizuotomis rekomendacijomis, savarankiškai diagnozuotis ar net ignoruoti realius sveikatos simptomus.
Dirbtinis intelektas neturi emocinio supratimo ir negali matyti viso žmogaus gyvenimo konteksto – o būtent šis kontekstas dažnai lemia teisingus sprendimus tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos srityse.
Be to, klaidingai interpretuoti ar ne iki galo tikslūs patarimai gali padidinti nerimą, ypač tarp jautresnių vartotojų.
Ar tikrai verta dalintis tokiais duomenimis?
Pati idėja turėti asmeninį skaitmeninį sveikatos konsultantą atrodo viliojanti. Tačiau kartu tai reiškia, kad vartotojai turėtų perduoti platformai informaciją apie savo fizinę būklę, miego įpročius, galbūt net medicininius tyrimus.
Net jei duomenys saugomi atsakingai, jie išlieka komercinės bendrovės rankose. Kritikai primena, kad „OpenAI“ anksčiau ne kartą sulaukė pastabų dėl technologijų poveikio psichologinei gerovei, todėl skeptiškas požiūris į naują funkciją – visiškai suprantamas.
Naudingas įrankis, bet ne stebuklingas sprendimas
Nepaisant visų abejonių, „ChatGPT Health“ ateityje tikrai gali tapti praktišku pagalbininku. Jis galėtų padėti stebėti kasdienius įpročius, priminti apie fizinį aktyvumą, miego režimą ar sveikesnę mitybą.
Vis dėlto svarbiausia nepamiršti esminio principo: dirbtinis intelektas gali būti tik pagalbinė priemonė. Galutiniai sprendimai dėl sveikatos visada turi likti žmogaus – gydytojo ir paties paciento – rankose.
Technologijos gali padėti geriau suprasti save, bet jos niekada nepakeis tikros medicininės patirties ir žmogiško dėmesio.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
