Lrytas.lt portale pasirodė skaitytojos Jurgitos istorija, kaip bandymas susimokėti už parkavimą vos nevirto visišku banko sąskaitos ištuštinimu. Ši istorija – skaudus priminimas, kad sukčių taikiniais tampa ne tik patiklūs, bet ir puikiai technologijas išmanantys žmonės.
„Negalėjau patikėti, kad tai nutiko man“, – taip pokalbį pradeda IT srityje dirbanti Jurgita. Ironiška, tačiau moteris, kuri pati ne kartą mokė kitus atpažinti sukčių schemas, šįkart pati pakliuvo į itin tikroviškai sukonstruotus spąstus.
Viskas prasidėjo nuo 0,80 euro ir skubėjimo
Sausio 15-ąją Jurgita atvyko į Kauną ir automobilį paliko „Unipark“ aikštelėje. Už parkavimą reikėjo sumokėti vos 0,8 euro, tačiau programėlė tą vakarą veikė neįprastai – strigo, o mokėjimą pavyko patvirtinti tik iš trečio karto. Sumokėjusi ir neskirdama tam daugiau dėmesio, moteris išskubėjo į prekybos centrą – reikėjo apsipirkti ir suspėti paimti dukrą iš mokyklos.
Būtent tada, kraunant pirkinius į automobilį, telefonas suvibravo. Gauta SMS žinutė informavo apie neva nesumokėtą baudą už parkavimą. Kadangi realiai buvo kilę trikdžių atsiskaitant, žinutė neatrodė įtartina.
„Pamaniau, kad sistema tiesiog nemato mano mokėjimo ir tereikės prisijungti bei patvirtinti, jog pinigai nurašyti“, – pasakojo Jurgita, kaip cituoja lrytas.lt.
Vienas paspaudimas – ir duomenys jau sukčių rankose
Nieko blogo neįtardama, Jurgita paspaudė SMS žinutėje esančią nuorodą ir, kaip buvo prašoma, per el. bankininkystę patvirtino tapatybę mobiliuoju parašu.
„Prisijungiau mobiliu parašu. Tie asmenys pamatė mano banko prisijungimo duomenis ir asmens kodą. To jiems užteko“, – atvirai pripažino ji.
Tai buvo kritinis momentas. Nors pati Jurgita to dar nežinojo, sukčiai jau bandė veikti jos banko sąskaitoje.
Kodėl pirmasis bandymas liko nepastebėtas
Jurgita yra SEB bankas klientė. Šiame banke galioja taisyklė, kad mokėjimai iki 30 eurų dažniausiai nereikalauja papildomo patvirtinimo PIN kodu. Būtent tuo ir pasinaudojo sukčiai.
Kaip vėliau paaiškėjo, tą patį vakarą jie bandė nurašyti 28,99 euro – apie tai Jurgita net negavo jokio pranešimo. Tačiau netrukus telefono ekrane iššoko kitas pranešimas: reikalavimas PIN kodu patvirtinti beveik 800 eurų pavedimą.
„Tik tada aš supratau, kur papuoliau“, – sako ji. Šį kartą Jurgita pavedimą atmetė.
Bankas jau buvo sunerimęs – ir tai išgelbėjo situaciją
Atmetusi mokėjimą, moteris nedelsdama kreipėsi į banką. Nors buvo vėlus vakaras, ji parašė el. laišką. Kitą dieną paskambinęs banko vadybininkas patvirtino blogiausius įtarimus – pavedimai buvo inicijuoti iš užsienio, o vieną jų bankui pavyko sulaikyti.
Kadangi sukčiai jau turėjo asmens duomenis, teko skubiai blokuoti el. bankininkystę ir keisti prisijungimo informaciją. Finansinių nuostolių pavyko išvengti, tačiau, kaip pabrėžia Jurgita, visa situacija kainavo daug nervų ir laiko.
Bankai sustabdo daugumą atakų, bet rizika išlieka
SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė, cituojama lrytas.lt, teigia, kad sukčiai naudoja įvairius socialinės inžinerijos ir techninius metodus, siekdami išvilioti prisijungimo duomenis. Dažniausi scenarijai – netikri SMS, el. laiškai, socialinių tinklų žinutės, apsimetant bankais, VMI, „Sodra“ ar siuntų tarnybomis.
Remiantis Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2025 m. III ketvirtį net 74 proc. pasikėsintų lėšų bankams pavyko sustabdyti, tačiau jei klientas pats suveda duomenis į netikrą puslapį, rizika išlieka labai didelė.
„Sukčiai, turėdami atpažinimo kodą ir asmens kodą, gali bandyti prisijungti ne vieną kartą. Todėl kilus bent menkiausiai abejonei būtina nedelsiant keisti prisijungimo duomenis“, – pabrėžia D. Uosytė.
JUDU įspėja: baudų SMS žinutėmis nesiunčia
Šiuo atveju sukčiai prisidengė JUDU vardu. Vilniaus miesto savivaldybės įstaigos atstovė Eglė Krušinskaitė aiškiai pabrėžia – JUDU nesiunčia SMS su mokėjimo nuorodomis ir neišrašo baudų.
Nesumokėjus už parkavimą taikoma vietinė rinkliava, o viešajame transporte bilietai sprendžiami visai kitu būdu. Bet kokia SMS su nuoroda ir raginimu mokėti – aiškus sukčiavimo signalas.
Ši istorija, apie kurią pranešė lrytas.lt, parodo, kaip vienas skubotas sprendimas ir viena paspausta nuoroda gali akimirksniu pastatyti žmogų ant finansinės bedugnės krašto – net ir tada, kai jis mano, kad „su manimi taip nenutiks“.
Naudingi patarimai skaitytojams
- Niekada nespauskite nuorodų iš SMS, net jei jos atrodo oficialios.
- Visada tikrinkite, ar svetainės adresas yra tiksliai toks, koks turi būti.
- Jei gavote įtartiną pranešimą – prisijunkite prie banko tik per oficialią programėlę ar svetainę.
- Jei suvedėte duomenis į įtartiną formą – nedelsdami keiskite prisijungimo kodus.
- Bankai niekada neprašo patvirtinti mokėjimų per SMS nuorodas.
Šaltinis: https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2026/01/23/news/vos-neistustino-visos-banko-saskaitos-isgelbejo-tik-vienas-zingsnis-41054300
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
