💡 Svarbiausios įžvalgos
- 2025 m. tarptautinių keliautojų skaičius pasiekė rekordą, ypač Europoje, sukeldamas milžiniškus srautus ir ekonominę naudą.
- Vietiniai skundžiasi „disneifikacija“ — prarandamas autentiškumas, auga kainos, trumpalaikė nuoma verčia gyventojus iš namų.
- Siūlomi sprendimai — įėjimo mokesčiai ir didesni mokesčiai lankytojams — gali mažinti srautus, bet didinti socialinę nelygybę.
- Technologijos ir srautų išsklaidymas bei sąmoningesnis keliavimo modelis įvardijami kaip tvaresnė ateities išeitis.
Keliauti dar niekada nebuvo taip paprasta, bet kartu – ir taip varginančiai ankšta. 2025-iesiems tapus rekordinių srautų metais, populiariausi Europos kurortai braška per siūles. Kol turistai medžioja tobulą kadrą socialiniams tinklams, vietiniai gyventojai skelbia karą „disneifikacijai“. Ar esame pasirengę mokėti daugiau už teisę pamatyti Veneciją ar Paryžių, ar laikas keisti patį keliavimo būdą?
2025 metai į turizmo istoriją įrašyti ryškiomis raidėmis – ir ne tik dėl pozityvių priežasčių. Jungtinių Tautų turizmo organizacijos duomenimis, tarptautinių turistų skaičius pasiekė stulbinantį 1,52 mlrd., viršydamas net ikipandeminius 2019-ųjų rekordus beveik keturiais procentais. Daugiau nei pusė šio srauto plūstelėjo į Senąjį žemyną – Europą.
Ši statistika džiugina ekonomistus, bet kelia siaubą vietos bendruomenėms. Nuo Venecijos kanalų iki Paryžiaus kavinių vis garsiau skamba klausimas: kas iš tikrųjų turėtų mokėti už masinio turizmo pasekmes?
„Keršto turizmas“ ir prarastas autentiškumas
Po pandemijos kilusi vadinamoji „keršto kelionių“ banga – nenumaldomas noras atsigriebti už prarastą laiką – vis dar neslūgsta. Pigių skrydžių, trumpų savaitgalio išvykų ir socialinių tinklų kultūros derinys sukūrė sprogstamą mišinį: vis daugiau žmonių bando sutilpti į vis mažiau vietų.
Situacija tampa paradoksali. Turistai ieško „autentiškų patirčių“ ir nori „gyventi kaip vietiniai“, tačiau būtent jų gausa tą autentiškumą naikina.
„Problema nėra per didelis turistų skaičius. Problema – per mažas kultūrinis gylis“, – taikliai pastebi Aurora Pedro Pinto iš Porto knygyno „Livraria Lello“.
Paryžiuje atlikta apklausa atskleidė cinišką realybę: kai kuriose kavinėse turistai už tą patį puodelį kavos moka iki 50 proc. daugiau nei vietiniai. Nors keliautojams tai atrodo kaip provokacija, vietos gyventojams tai – menka paguoda stebint miesto „disneifikaciją“.
Kai miestas tampa dekoracija: vietinių pyktis
Sąvoka „perteklinis turizmas“ (overtourism) apibūdina ne tik fizines spūstis. Tai jausmas, kai tavo gimtasis miestas nustoja būti namais ir tampa pramogų parku.
Tyrėjai pastebi nerimą keliančią tendenciją:
- Infrastruktūros pokyčiai: Maisto prekių parduotuves keičia suvenyrų kioskai.
- Būsto krizė: Ilgalaikė nuoma gyventojams keičiama į pelningus atostogų apartamentus.
- Paslaugų transformacija: Vietinės kavinės tampa mobiliųjų operatorių darbo vietomis.
Ispanijos kurortas Palma ėmėsi drastiškų priemonių. Po ilgus metus trukusių gyventojų skundų dėl nepakeliamų nuomos kainų ir miesto centro virtimo viešbučiu, valdžia visiškai uždraudė naujų turistinių būstų statybą. Tai aiškus signalas: vietinių gerovė tampa prioritetu.
Paryžiaus legendinis knygynas „Shakespeare and Company“ iliustruoja pokyčių mastą. Anksčiau sulaukdavęs apie 30 lankytojų per dieną, dabar jis kasdien priima nuo 2000 iki 3000 žmonių. „Negalite tikėtis autentiško ryšio su žmogumi, kuris tą pačią dieną aptarnavo 2000 klientų“, – apgailestauja savininkė Sylvia Whitman.
Ar didesnės kainos išspręs problemą?
Politikai ir miestų planuotojai ieško sprendimų, o dažniausiai siūlomas vaistas – turizmo branginimimas. Tai apima didesnius įėjimo mokesčius, lėktuvų bilietų kainų kėlimą ir specialius mokesčius lankytojams.
Tačiau ekspertai įspėja apie „klasinę“ šio sprendimo pusę. Alexas Chapmanas iš „New Economics Foundation“ pabrėžia nelygybę:
„Penkiasdešimt procentų visų kelionių lėktuvu atlieka vos vienas procentas gyventojų.“
Brangstantis turizmas gali nubausti tuos, kurie taupo visus metus vienai kelionei, o turtingiausiųjų įpročių nepakeis. Pavyzdžiui, Butane didžiuliai mokesčiai sumažino turistų skaičių, tačiau šalis tapo prieinama tik elitui. Venecijos įėjimo mokesčiai, kita vertus, kol kas turi tik ribotą poveikį srautų mažinimui.
Technologijos ir ateities viltis
Nesant paprastų atsakymų, viltys dedamos į technologijas ir srautų „išsklaidymą“ (dispersiją).
- Dubrovnikas: Ribojamas kruizinių laivų skaičius, o nuo 2026 m. įvedami laiko bilietai vienadieniams lankytojams.
- Farerų salos: Išmaniosios navigacijos sistemos nukreipia automobilius į mažiau žinomas vietas, kad populiariausi taškai „pailsėtų“.
Dirbtinis intelektas ir realaus laiko duomenys gali tapti gelbėjimosi ratu, įspėdami turistus apie spūstis ir siūlydami alternatyvas. Užuot visiems grūdusis prie Eifelio bokšto tą pačią valandą, technologijos gali padėti atrasti kitą miesto pusę.
Išvada: laikas keliauti sąmoningiau
Miestams reikia turizmo – tai darbo vietos ir ekonominė gyvybė. Tačiau dabartinis modelis yra tvarus tik trumpuoju laikotarpiu. Kaip teigia antropologas Noelis B. Salazaras, problema yra ne turistų skaičius, o jų koncentracija konkrečiuose taškuose.
„Yra tik vienas Paryžius ir tik viena Venecija“, – primena tyrėjas Stefanas Gösslingas. Jei norime išsaugoti šias vietas, turime keisti savo elgesį anksčiau, nei miestai užvers vartus.
Šaltinis: https://www.bloomberg.com/news/features/2026-01-23/how-governments-visitors-can-combat-barcelona-paris-venice-overtourism?srnd=phx-businessweek&sref=hefWUZFs
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
