Vos tik atšąla orai, virtuvėje atsiranda beveik ritualinis vaizdas: arbata, citrina ir medaus stiklainis. Daugelis esame taip įpratę medų laikyti „gamtos antibiotiku“, kad net nebekyla klausimas – ar galima jo per daug? Juk natūralu, vadinasi sveika. Bet būtent čia ir slypi pavojingiausias spąstas.
Medus iš tiesų yra ypatingas produktas – jis turi daugybę naudingų savybių, padeda esant peršalimui, ramina gerklę, gali palaikyti organizmą, kai trūksta energijos. Tačiau kartu jis yra ir labai paprastas dalykas: saldus, kaloringas ir cukraus pilnas produktas, kuris, jei vartojamas be saiko, gali veikti visiškai priešingai, nei tikitės.
Todėl pagrindinis klausimas labai konkretus: kaip valgyti medų, kad jis stiprintų imunitetą, o ne didintų cukraus kiekį organizme ir kauptų riebalus?
Kodėl medus yra ne tik cukrus… bet vis tiek cukrus
Medus nėra tas pats, kas baltasis rafinuotas cukrus – tai tiesa. Jame yra daugiau biologiškai aktyvių medžiagų: flavonoidų, fermentų, B grupės vitaminų, mineralų (pavyzdžiui, kalio, geležies, cinko). Dėl to medus turi antibakterinių ir priešuždegiminių savybių, gali padėti raminti kosulį, o kai kuriems žmonėms jis tampa tarsi „švelnesniu“ saldikliu.
Tačiau yra vienas labai svarbus faktas, kurį ignoruoja didžioji dalis žmonių: apie 80 % medaus sudaro paprastieji angliavandeniai, daugiausia fruktozė ir gliukozė. Organizmui tai yra greitai įsisavinamas cukrus, sukeliantis energijos šuolį. Ir jei to energijos šuolio neišnaudosite judėdami ar dirbdami aktyviai, perteklius organizme bus kaupiamas kaip atsargos.
Būtent todėl medus yra kaip dviašmenis kardas: vienu metu jis ir naudingas, ir pavojingai „saldus“.
Auksinis viduriukas: kiek medaus per dieną yra saugu?
Kad medus veiktų kaip pagalbininkas, o ne kaip desertas, svarbiausia laikytis dozės. Dauguma mitybos specialistų sutinka, kad sveikam suaugusiam žmogui, neturinčiam angliavandenių apykaitos problemų, saugi paros norma yra:
1–2 arbatiniai šaukšteliai per dieną (apie 15–30 g, maždaug 50–100 kcal).
Tai skamba mažai? Taip, bet būtent toks kiekis leidžia gauti medaus privalumus ir neperkrauti organizmo cukrumi. Problema prasideda tada, kai medus tampa „nekaltu“ priedu prie visko: į arbatą, ant košės, į jogurtą, dar į desertą… ir per dieną susidaro 5–6 šaukštai, nors žmogus net nepastebi.
Kada geriausia valgyti medų, kad jis stiprintų imunitetą, o ne „sėstų ant šonų“?
Medus nėra vien tik skonis – tai energija. Todėl laikas, kada jį valgote, labai keičia rezultatą.
Geriausias metas – ryte. Į pusryčius įdėtas medus suteikia energijos pliūpsnį, o dienos metu organizmas dar spėja šias kalorijas panaudoti. Tuo tarpu vakare situacija kita: medžiagų apykaita lėtėja, aktyvumo mažėja, o cukrus dažniau virsta atsargomis.
Taigi, jei norite medaus imunitetui, rinkitės jį kaip ryto ritualą, o ne kaip „vakarinį saldumyną“.
Kritinė klaida: medus karštoje arbatoje praranda tai, dėl ko jis vertingas
Čia yra tas momentas, kuris sugadina medaus prasmę 80 % žmonių. Nors atrodo natūralu įdėti medaus į arbatą, daryti tai su labai karštu gėrimu – bloga idėja.
Svarbi taisyklė:
nedėkite medaus į arbatą ar pieną, kurių temperatūra didesnė nei 40–45 °C.
Aukšta temperatūra naikina fermentus ir dalį naudingų medžiagų. Kitaip tariant, vietoj „imunitetą stiprinančio produkto“ gaunate tiesiog saldų vandenį. Jei norite efekto – pirma atvėsinkite arbatą, tik tada dėkite medų.
Su kuo geriausia valgyti medų, kad cukrus įsisavintų lėčiau?
Dar vienas protingas triukas: medų geriausia derinti su baltymais ir skaidulomis. Kodėl? Nes tai sulėtina cukraus įsisavinimą ir sumažina staigius insulino šuolius.
Geriausi deriniai:
- medus + varškė
- medus + natūralus jogurtas
- medus + avižinė košė
- medus + pilno grūdo skrebutis
Tokiu būdu medus tampa ne „saldi bomba“, o labiau kontroliuojamas papildas.
Kas turėtų būti ypač atsargūs?
Medus nėra vienodai saugus visiems. Jei žmogus turi:
diabetą, atsparumą insulinui, didesnį antsvorį ar polinkį į cukraus šuolius,
medus gali būti probleminis net ir mažesniais kiekiais. Tokiais atvejais labai svarbu pasitarti su gydytoju ar dietologu dėl individualios normos, nes „natūralu“ nereiškia „tinka visiems“.
Medus – ne desertas, o biologiškai aktyvus priedas
Trumpai tariant, medus tikrai gali būti puikus imuniteto pagalbininkas, bet tik tada, jei vartojate jį sąmoningai. Didžiausia klaida – žiūrėti į jį kaip į nekontroliuojamą sveiką desertą. Teisingas požiūris – kaip į mažą, bet galingą priedą.
Vienas ar du arbatiniai šaukšteliai per dieną – tai protingas kompromisas: ir skonis, ir nauda, ir jokios nereikalingos žalos figūrai.
