Europa dar visai neseniai džiaugėsi, kad viena pavojingiausių vaikystės infekcijų – tymai – liko praeityje. Tačiau 2024-ieji parodė, jog tai buvo pavojinga iliuzija. Skaičiai šokiruoja: užfiksuotas masinis sergamumo šuolis, o kelios Europos ir kaimyninės šalys oficialiai prarado „tymai neplinta“ statusą.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja: tymai dažniausiai sugrįžta pirmieji, kai visuomenėje nukrenta skiepijimo apimtys, ir tai yra ženklas, kad infekcinių ligų kontrolė gali pradėti slysti iš rankų.
Kelios šalys oficialiai prarado tymų eliminavimo statusą
PSO pranešė, kad 2024 m. Armėnija, Austrija, Azerbaidžanas, Ispanija, Jungtinė Karalystė ir Uzbekistanas vėl užregistravo endeminį tymų plitimą – tai reiškia, kad virusas plito vietoje ilgą laiką, ne tik atskirais įvežtiniais atvejais.
Šalis netenka tymų neturinčios šalies statuso tuomet, kai virusas perduodamas nepertraukiamai ilgiau nei 12 mėnesių. Tai laikoma rimtu signalu, kad infekcija atsinaujino kaip pastoviai cirkuliuojanti.
PSO atstovai pabrėžia: situacija gali būti suvaldyta, tačiau tam reikia griežtesnio epidemiologinio stebėjimo, greitesnio reagavimo į protrūkius ir aktyvesnės vakcinacijos, ypač tarp nepakankamai paskiepytų grupių.
Tymai grįžta būtent ten, kur sumažėja skiepijimas
Tarptautinė organizacija perspėja, kad tymai dažnai tampa pirmąja liga, kuri „suveši“ sumažėjus skiepijimo apimtims. Kitaip tariant, kai visuomenėje atsiranda imuniteto spragų, tymai tuo pasinaudoja pirmieji.
PSO akcentuoja, kad problemos šaknys – ne tik medicininės. Tai ir politinis klausimas: reikalingas aiškus finansavimas, sveikatos sistemų stiprinimas ir aktyvios komunikacijos kampanijos, nes priešingu atveju protrūkiai kartosis.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Jungtinė Karalystė. Anglijoje 2024 m. laboratoriškai patvirtinta net 2911 tymų atvejų. Tai didžiausias metinis skaičius nuo 2012 metų.
2025 m. fiksuoti jau 957 atvejai, o dauguma susirgusiųjų – vaikai iki 10 metų. Medikai įspėja, kad tokiose situacijose pavojus kyla ir kūdikiams, ir šeimoms, kurios net neįtaria turinčios kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.
Ispanijoje – augimas kaip ant mielių
Ispanijoje situacija taip pat blogėja. Vyriausybės duomenimis, 2025 m. užregistruota apie 400 atvejų – tai dvigubai daugiau nei 2024 m. ir net nepalyginama su 2023 metais, kai buvo fiksuoti vos 11 atvejų.
Tai rodo, kad infekcija persikelia iš „izoliuotų židinių“ į platesnę visuomenės dalį.
Austrijoje per metus – daugiau nei 500 atvejų
Austrijoje 2024 m. užfiksuotas ryškus protrūkis: pranešta apie 542 tymų atvejus, kai ankstesniais metais tokių skaičių nebūdavo (pavyzdžiui, 186).
Tokie šuoliai rodo, kad užtenka kelių mėnesių sumažintos vakcinacijos aprėpties, kad liga vėl imtų masiškai plisti.
ES mastu – daugiau nei 35 tūkst. atvejų per metus
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 2024 m. visoje Europos Sąjungoje užregistruota 35 212 tymų atvejų. Tai yra milžiniškas šuolis – apie 10 kartų daugiau nei ankstesniais metais.
Labiausiai serga:
- kūdikiai iki 1 metų
- vaikai nuo 1 iki 4 metų
Tai viena pavojingiausių grupių, nes kūdikiams liga gali būti ypač sunki, o dalis jų dar nespėję gauti visų reikalingų vakcinos dozių.
Tymai endeminiai – net 12 šalių
PSO duomenimis, tymai jau laikomi endeminiais (nuolat cirkuliuojančiais) 12 šalių, tarp kurių:
- Bosnija ir Hercegovina
- Prancūzija
- Gruzija
- Vokietija
- Italija
- Kazachstanas
- Kirgizija
- Lenkija
- Rumunija
- Rusija
- Turkija
- Ukraina
Tai ypač aktualu Lietuvai, nes dalis šių šalių yra artimoje geografinėje zonoje, o žmonių judėjimas Europoje didžiulis. Tai reiškia, kad užtenka kelių įvežtinių atvejų, kad liga pasiektų bet kurią valstybę.
Rumunija – tragiškas pavyzdys: dešimtys tūkstančių atvejų
Didžiausias smūgis teko Rumunijai. 2024 m. ten užregistruoti 30 692 tymų atvejai, kai 2023 metais buvo 3 371.
Tai parodo, kaip greitai virusas gali išplisti, jei visuomenėje sumažėja kolektyvinis imunitetas.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Nors tekstas kalba apie Europą, Lietuvai tai nėra „svetima problema“. Lietuva – ES šalis, žmonės keliauja, dirba, mokosi užsienyje, o virusui nesvarbu nei kalba, nei sienos.
Svarbiausia žinutė paprasta: kai Europoje kyla didelės tymų bangos, Lietuva automatiškai patenka į rizikos zoną, ypač jei atsiranda:
- nepakankamai paskiepytų vaikų grupės
- bendruomenės, kurios atsisako vakcinacijos
- kelionių sezonas ir įvežtiniai atvejai
Ką PSO sako aiškiai: reikia bent 95 % skiepijimo
PSO pabrėžia, kad norint sustabdyti tymų plitimą būtina išlaikyti mažiausiai 95 % skiepijimo aprėptį dviem vakcinos dozėmis.
Kai šis procentas krenta, virusas randa spragas – ir atsiranda protrūkiai.
Tymai – tai viena užkrečiamiausių infekcinių ligų pasaulyje. Manoma, kad net 90 % žmonių, kurie neturi imuniteto ir turėjo kontaktą su sergančiuoju, gali užsikrėsti.
Pirmieji simptomai dažniausiai pasirodo po 10–12 dienų
Liga paprastai prasideda kaip peršalimas:
- sloga
- kosulys
- karščiavimas
- bendras silpnumas
Vėliau atsiranda:
- stipresnė temperatūra
- akių jautrumas šviesai
- bėrimas, kuris plinta po kūną
Virusas plinta per kvėpavimo takų lašelius – kosint, čiaudint, esant vienoje patalpoje.
Šaltinis: https://jauns.lv/raksts/arzemes/693475-eiropa-zaude-kontroli-aizmirsta-bistama-infekcija-oficiali-ir-atgriezusies
