Ilgesnio gyvenimo sprendimas slypi ne sporto salėje ar alinančiuose maratonuose, o tiesiog už jūsų durų – ir tam tereikia penkių minučių. Novatoriška žinomo medicinos žurnalo „The Lancet“ metaanalizė rodo, kad minimalūs judėjimo pokyčiai gali padėti išvengti milijonų mirčių.
Minimalaus fizinio krūvio poveikio tyrimas: pranoko visus lūkesčius
Remiantis „PubMed“ dokumentuotu tyrimu, prof. Ulfo Ekelundo vadovaujami tyrėjai per vidutiniškai aštuonerius metus analizavo daugiau nei 135 000 suaugusiųjų Norvegijoje, Švedijoje, JAV ir Jungtinėje Karalystėje duomenis.
Rezultatas pranoko visus lūkesčius: vos penkios minutės papildomo vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per dieną galėtų padėti išvengti iki dešimties procentų visų priešlaikinių mirčių. Mažiausiai aktyviems žmonėms – apie 20 procentų gyventojų – net šios penkios minutės sumažintų mirties riziką šešiais procentais. Dešimt papildomų minučių mankštos dar labiau sustiprina poveikį.
Milžiniškas poveikis net sėdint: maži pokyčiai daro stebuklus
Tyrimas atskleidžia antrą kelią į ilgesnį gyvenimą: mažiau sėdėjimo. Pusvalandis mažiau sėdėjimo per dieną gali padėti išvengti trijų–septynių procentų mirčių. Visa valanda mažiau sėdėjimo per dieną rodo dar stipresnį poveikį.
Kaip atskleidžia „PubMed“ duomenys, tyrėjai judėjimui ir sėdėjimo laikui registruoti naudojo ne klausimynus, o matavimus, pagrįstus prietaisais. Šis objektyvus metodas pateikia žymiai patikimesnius rezultatus, nes žmonės dažnai pervertina savo aktyvumo lygį.
Tyrime daugiausia dėmesio skirta vidutinio ir didelio intensyvumo fiziniam aktyvumui, įskaitant greitą ėjimą, sodininkystę, namų ruošą ar lipimą laiptais. Remiantis išvadomis, didelio intensyvumo sportas ar net maratonai yra nereikalingi. Neseniai atliktas gravitacijos ir jos poveikio sveikatai tyrimas taip pat pateikė revoliucinių išvadų.
Reali alternatyva PSO rekomendacijoms
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 150 minučių fizinio aktyvumo per savaitę – tikslą, kurio daugelis žmonių nepasiekia. Naujas „Lancet“ tyrimas rodo, kad net ir maži žingsneliai teisinga kryptimi turi išmatuojamą poveikį gyvenimo trukmei.
Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad tyrėjai taikė du metodus: rizikos vertinimu pagrįstą metodą mažiausiai aktyviems 20 procentų gyventojų ir populiacijos vertinimu pagrįstą metodą visiems, išskyrus aktyviausius 20 procentų.
„Mūsų tyrimas orientuotas į realius pokyčius. Daugeliui žmonių lengviau sumažinti sėdėjimo laiką arba pridėti trumpus aktyvumo periodus, nei iš esmės keisti gyvenimo būdą“, – aiškina bendraautorė Ing-Mari Dohrn iš Karolinska instituto.
Šie atradimai keičia mūsų supratimą apie prevencinę sveikatos priežiūrą. Užuot pasikliovę sudėtingomis mokymo programomis, žmonės gali prailginti savo gyvenimo trukmę atlikdami paprastus kasdienius pakeitimus.
Nueiti iki pašto dėžutės, išlipti iš autobuso ar traukinio viena stotele anksčiau arba penkias minutes padirbėti sode – kiekvienas judesys svarbus. Taip pat reguliariai demonstruojamas teigiamas vitamino D poveikis.
Šaltiniai: „The Lancet“, Karolinska institutas, „PubMed“
