Ar tikrai augalinė mityba yra kelias į šimtmetį? Naujausias Kinijos tyrimas apverčia viską aukštyn kojomis: vyresni nei 80 metų žmonės, valgantys mėsą, turi didesnę tikimybę peržengti šimtmečio ribą. Tačiau yra vienas „bet“, kuris keičia visą vaizdą – ir jis ypač aktualus lietuviams, kuriems senatvėje dažnai krenta svoris ir silpsta apetitas.
Didelio masto Chinese Longitudinal Healthy Longevity Survey (CLHLS) tyrimas, publikuotas 2025 m. gruodį žurnale The American Journal of Clinical Nutrition, stebėjo daugiau nei 5200 kinų, vyresnių nei 80 metų (vidutinis amžius – apie 94 metus), nuo 1998 m. iki 2018 m. Iš jų 1459 sulaukė 100 metų.
Rezultatai pribloškia: vegetarai (įskaitant veganus) turėjo 19 % mažesnę tikimybę tapti šimtamečiais palyginti su mėsos valgytojais (odds ratio OR 0.81, 95% CI 0.69–0.96). Veganai – net 29 % mažesnę (OR 0.71). Tuo tarpu pesco-vegetarai (valgantys žuvį) ir ovo-lakto-vegetarai (su kiaušiniais bei pieno produktais) statistiškai nesiskyrė nuo mėsėdžių.
Kodėl taip nutinka? Raktas – vienas lemiamas veiksnys: kūno svoris.
Tyrimas parodė, kad skirtumas matomas tik tarp nepakankamo svorio žmonių (BMI < 18,5 kg/m²) – būtent tie, kuriems senatvėje trūksta kalorijų ir raumenų masės (sarkopenija). Šioje grupėje vegetarai sulaukė 100 metų tik ~24 % atvejų, o mėsėdžiai – beveik 30 %. Jei svoris normalus ar šiek tiek didesnis – jokio skirtumo tarp mėsos valgytojų ir vegetarų.
Tai puikiai atitinka vadinamąjį „nutukimo paradoksą“ (obesity paradox) geriatrijoje: vyresniems nei 80 metų žmonėms vidutinis antsvoris dažnai apsaugo nuo trapumo, nepakankamos mitybos ir greitesnio silpnėjimo. Po 80-ies organizmui svarbiausia ne vengti sočiųjų riebalų, o gauti pakankamai aukštos kokybės baltymų, vitamino B12, geležies, kalcio ir vitamino D – o gyvūniniai produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pienas) juos suteikia lengviau ir koncentruotai.
Ką tai reiškia mums, lietuviams?
Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės dažnai susiduria su sumažėjusiu apetitu, blogesniu maistinių medžiagų pasisavinimu ir svorio kritimu – ypač kaime ar tarp vienišų senjorų. Griežta vegetariška ar veganiška mityba be gyvūninių produktų gali pagreitinti raumenų nykimą ir trapumą.
Tyrėjai pabrėžia: po 80 metų prioritetas – maistingas, kaloringas maistas, o ne griežti apribojimai. Jei valgote mėsą – puiku. Jei esate vegetaras – įtraukite žuvį, kiaušinius, pieno produktus, o jei vengiate visko gyvūniško – būtinai papildykite B12, D vitaminu, omega-3 ir stebėkite svorį.
Išvada trumpai: po 80 metų ne mėsos kiekis, o pakankamas aukštos kokybės baltymų ir maistinių medžiagų kiekis padeda išvengti silpnumo ir padidina šansus sulaukti 100 metų. Jei svoris krenta – griežtas veganizmas gali būti rizikingas. Jei svoris stabilus – augalinė mityba su žuvimi ar pieno produktais veikia ne prasčiau nei mėsa.
Šis tyrimas – ne raginimas mesti augalinę mitybą, o priminimas: mityba turi keistis su amžiumi. Jaunystėje augalai dažnai laimi, senatvėje – subalansuotas požiūris su gyvūniniais produktais gali būti išgelbėjimas.
Šaltinis: Li Y. et al. (2025). Vegetarian diet and likelihood of becoming centenarians in Chinese adults aged 80 y or older: a nested case-control study. The American Journal of Clinical Nutrition. https://theconversation.com/are-meat-eaters-really-more-likely-to-live-to-100-than-non-meat-eaters-as-a-recent-study-suggests-273861
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
