Tarptautinė astronomų komanda, vadovaujama ICRAR (Tarptautinio radijo astronomijos tyrimų centro) ir Curtino universiteto mokslininkų, paskelbė sensacingą atradimą: danguje rastas objektas ASKAP J1832-0911, kuris kas 44 minutes tiksliai išspinduliuoja stiprius radijo pliūpsnius… ir rentgeno spindulius. Tai pirmasis žinomas atvejis, kai vadinamasis ilgalaikis tranzitinis šaltinis (LPT – Long-Period Transient) rodo ne tik radijo, bet ir rentgeno aktyvumą. Šis derinys neatitinka nė vieno žinomo dangaus kūno modelio.
Atradimas gali tapti proveržiu supratimui apie vieną paslaptingiausių Visatos reiškinių, atrastų tik 2022 m.
Kas tiksliai vyksta?
Objektas ASKAP J1832-0911 kas 44 minutes siunčia trumpą, bet intensyvų radijo signalą (trukmė ~2 minutės). Tuo pačiu metu Čandros rentgeno observatorija užfiksavo rentgeno pliūpsnius tuo pačiu periodu. Tokio tikslumo periodingumas kosmose labai retas – jis primena pulsarų elgesį, bet pulsarus matome kas kelias sekundes ar milisekundes, o ne kas tris ketvirčius valandos.
Pagrindinis tyrimo autorius dr. Andy Qitenas Wangas iš Curtino universiteto sako: „Tai pirmasis LPT, iš kurio matome rentgeno spindulius. Iki šiol šie objektai buvo stebimi tik radijo bangomis, todėl jų prigimtis liko mįslė. Dabar turime antrąjį langą – rentgeno spindulius – ir tai keičia viską.“
Kaip objektas buvo atrastas?
Australijos ASKAP radijo teleskopas (CSIRO valdomas) aptiko radijo signalus per dangaus apžvalgą. Beveik tuo pačiu metu Čandros orbitinis teleskopas stebėjo tą pačią dangaus sritį ir užfiksavo rentgeno pliūpsnius. Šis „atsitiktinis“ sutapimas – retas laimėjimas, nes radijo teleskopai mato plačiai, o rentgeno – labai siaurai.
Kodėl tai taip keista ir svarbu?
Iki šiol žinoma tik apie 10 LPT objektų. Jie visi rodo labai lėtą, bet nepaprastai stabilų periodingumą (nuo kelių minučių iki kelių valandų). Galimos hipotezės:
- Magnetaras (itin tanki neutroninė žvaigždė su milžinišku magnetiniu lauku) – bet magnetarai paprastai sukasi greičiau ir rodo trumpesnius impulsus.
- Dvinė sistema su įmagnetinta baltąja nykštuke – bet periodas per lėtas, o rentgeno ir radijo derinys neįprastas.
- Kažkas visiškai naujo – galbūt neįprastas neutroninės žvaigždės tipas, egzotiška baltoji nykštukė ar net nežinomas fizikinis procesas.
Rentgeno spindulių buvimas reiškia labai aukštą energiją – tai susiaurina galimų paaiškinimų ratą ir verčia persvarstyti teorijas.
Ką tai reiškia ateityje?
Profesorė Nanda Rea iš Ispanijos Kosmoso mokslų instituto teigia: „Vienas toks objektas rodo, kad jų gali būti šimtai ar tūkstančiai Visatoje. Dabar, kai žinome, kad LPT gali skleisti rentgeno spindulius, galime ieškoti aktyviau – derindami radijo ir rentgeno stebėjimus.“
Atradimas paskelbtas žurnale „Nature“ (arba artimame leidinyje) ir jau vadinamas vienu intriguojančių 2026 m. pradžios kosminių atradimų. Astronomai tikisi, kad per artimiausius metus bus rasta daugiau panašių objektų – ir galbūt pagaliau suprasime, kas jie tokie iš tikrųjų yra.
Lietuvos astronomai ir mėgėjai taip pat stebi šią temą: kol kas objektas per silpnas matyti pro mėgėjiškus teleskopus, bet signalai analizuojami tarptautiniu mastu. Jei paaiškės, kad tai naujas žvaigždžių evoliucijos tipas ar egzotiškas fizikinis reiškinys – tai bus vienas tų atradimų, kurie perrašo vadovėlius.
