Žiema dažnai atrodo monotoniška: anksti temsta, rytais stingdo šaltis, o dangus ne visada dovanoja gražių vaizdų. Tačiau kartais gamta tarsi atsigriebia už visus pilkus sausio vakarus – ir pateikia reginį, kuris prikausto net tuos, kurie paprastai į dangų žiūri tik dėl orų. Šį savaitgalį naktinis dangus virš Lietuvos gali tapti tikru spektakliu: pasirodys vadinamasis „Sniego mėnulis“ – vasario pilnatis, kuri šį kartą prognozuojama giedromis sąlygomis, todėl bus matoma ypač ryškiai.
Tai vienas tų reiškinių, kuriems nereikia nei teleskopo, nei specialios įrangos. Užtenka tik išeiti į lauką, atsitraukti nuo miesto šviesų, kelias minutes pastovėti tyloje – ir supranti, kodėl žmonės šimtmečius Mėnuliui priskyrė simbolinę reikšmę. Ši pilnatis ne tik apšvies snieguotas gatves ir laukus, bet ir sukurs tą ypatingą naktinį kontrastą, kai baltas sniegas ir ryškus Mėnulis atrodo tarsi iš kito pasaulio.
Kada geriausia stebėti: svarbiausia naktis – iš vasario 1-osios į vasario 2-ąją
„Sniego mėnulis“ bus geriausiai matomas naktį iš sekmadienio (vasario 1 d.) į pirmadienį (vasario 2 d.), kai Mėnulis pasieks pilnaties piką. Lietuvoje šiuo metu svarbiausias faktorius bus ne tiek pats astronominis tikslumas, kiek orai: jei dangus išliks giedras, pilnatis bus matoma nepriekaištingai – didelė, ryški, su aiškiai matomomis Mėnulio jūrų ir šešėlių detalėmis.
Tai bus viena tų naktų, kai net trumpas pasivaikščiojimas į kiemą ar balkoną gali tapti mažu savaitgalio įvykiu. Ir dar viena detalė, kurią verta žinoti: kai dangus žvarbus ir šaltas, jis dažnai būna skaidresnis. Tokios naktys retai būna patogios, bet jos beveik visada būna gražiausios.
Kodėl jis vadinamas „Sniego mėnuliu“?
Vasario pilnatis „Sniego mėnuliu“ vadinama ne atsitiktinai. Šis terminas atėjęs iš Šiaurės Amerikos čiabuvių tradicijų, kur kiekviena metų pilnatis turėjo savo vardą – dažniausiai susietą su gamtos pokyčiais. Vasaris istoriškai buvo laikomas šalčiausiu ir sniegingiausiu metų laiku, todėl pilnatis gavo būtent tokį vardą.
Dar įdomiau tai, kad kai kuriose tradicijose „Sniego mėnulis“ turėjo ir kitą, niūresnį sinonimą – „Bado mėnulis“. Ne dėl mistikos, o dėl realybės: vasaris dažnai būdavo metas, kai baigdavosi atsargos, o žiema dar nesitraukdavo. Tai buvo laikotarpis, kai gamta primindavo, kad pavasaris dar ne čia pat, o kantrybė ir pasiruošimas vis dar svarbiausi.
Lietuvai šis pavadinimas skamba net labai pažįstamai. Vasaris čia dažnai būna „paskutinis žiemos smūgis“: giedras dangus, gergždžiantis sniegas, kartais net rekordiniai šalčiai, o kartu ir ta ypatinga šviesa, kai pilnatis ant sniego sukuria beveik dienos įspūdį.
Kodėl šis reginys toks įspūdingas – net be jokios romantizacijos
Pilnatis pati savaime nėra retas reiškinys, tačiau „Sniego mėnulio“ efektas išryškėja dėl aplinkybių. Žiemą, ypač kai visur baltas sniegas, Mėnulis vizualiai atrodo ryškesnis, nes sniegas atspindi šviesą ir naktis tampa šviesesnė nei įprasta. Dėl to atsiranda įspūdis, kad pilnatis tiesiog „išryškina“ kraštovaizdį – laukus, medžius, stogus, kelio vingius.
Kita priežastis – emocinė. Po ilgo, tamsaus periodo žmonės natūraliai tampa jautresni bet kokiam išskirtiniam gamtos reiškiniui. Neatsitiktinai kiekviena giedra naktis vasarį Lietuvoje atrodo tarsi mažas apdovanojimas.
Jei pramiegojote pašvaistę – šį kartą dar turite šansą
Pastaruoju metu žmonės vis dažniau kalba apie šiaurės pašvaistes, kurios kartais pasirodo net virš Baltijos regiono. Tačiau jos dažnai būna klastingos: trumpalaikės, priklausomos nuo geomagnetinių sąlygų, o svarbiausia – pasirodo tada, kai dauguma jau miega.
„Sniego mėnulis“ šiuo požiūriu yra daug „draugiškesnis“ reiškinys. Jis nedingsta per kelias minutes ir nereikalauja laimės. Jei dangus giedras – jis bus ten. Ir jei išeisite bent trumpam, tikimybė pamatyti kažką įspūdingo bus labai didelė.
Ši pilnatis nešoks žaliais kaspinais, kaip pašvaistė, bet ji turi savo stiprybę – klasikinį, ramų, žiemišką didingumą. Tokį, kuris priverčia nutilti net miestą.
Šaltinis: https://natemat.pl/640045,sniezny-ksiezyc-efektowny-ja-zorza-polarna-spojrzcie-w-niebo-w-ten-weekend
