Europos automobilių rinka po kelių neramių metų rodo stabilaus atsigavimo ženklus. Europos Sąjungos šalyse 2025 metais naujų lengvųjų automobilių registracijų skaičius padidėjo 1,8 proc. ir pasiekė 10 822 831 transporto priemonę. Tačiau didžiausias pokytis slypi ne bendrame pardavimų skaičiuje, o technologinėje struktūroje: akumuliatorinių elektromobilių (BEV) dalis rinkoje jau sudarė 17,4 proc., o tai reiškia, kad elektra varomi automobiliai nebėra nišinis pasirinkimas – jie tampa nuolatiniu europietiškos rinkos standartu.
Elektromobilių pardavimai augo beveik trečdaliu
ACEA duomenimis, per visus 2025 metus Europos Sąjungoje buvo įregistruota 1 880 370 akumuliatorinių elektromobilių. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tai yra net 29,9 proc. augimas. Tokie skaičiai rodo, kad elektromobilių plėtra Europoje vyksta nebe „bangomis“, o jau nuosekliai, nepaisant diskusijų dėl infrastruktūros, kainų ir subsidijų politikos.
Svarbu tai, kad elektromobilių registracijų koncentracija išlieka aiški: keturios didžiausios rinkos – Vokietija, Prancūzija, Belgija ir Nyderlandai – kartu sudarė 62 proc. visų elektromobilių registracijų Europos Sąjungoje. Kitaip tariant, didžioji dalis Europos elektrifikacijos ir toliau remiasi keliomis valstybėmis, kurios diktuoja bendras tendencijas.
Vokietija ir Nyderlandai smarkiai traukė rinką į viršų
Elektromobilių bumo epicentru išliko Vokietija, kur registracijos per metus išaugo 43,2 proc. Dar ryškesnis šuolis užfiksuotas Nyderlanduose – 18,1 proc., o Belgijoje ir Prancūzijoje augimas atitinkamai sudarė 12,6 proc. ir 12,5 proc.
Šie skaičiai leidžia suprasti vieną dalyką: Europos elektromobilių plėtra nebeapsiriboja tik „turtingiausiomis rinkomis“. Pavyzdžiui, Belgijos rezultatai rodo, kad net santykinai mažesnė rinka gali būti labai aktyvi, jei veikia tinkami finansiniai ir infrastruktūriniai sprendimai.
Gruodis tapo svarbiu lūžio mėnesiu – elektromobiliai šovė 51 proc.
Būtent 2025 m. gruodis išryškino, kaip greitai keičiasi ES automobilių rinka. Per šį mėnesį Europos Sąjungoje buvo įregistruota 963 319 naujų lengvųjų automobilių – 5,8 proc. daugiau nei prieš metus. Tai buvo aukščiausias registracijų lygis per paskutinius šešis mėnesius, o augimas fiksuotas jau šeštą mėnesį iš eilės.
Didžiausias metų pabaigos šuolis buvo būtent BEV segmente: akumuliatorinių elektromobilių registracijos 2025 m. gruodį išaugo net 51 proc. palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus. Tai stiprus signalas, kad paskutiniai metų mėnesiai tampa kritiniu laikotarpiu, kai rinka reaguoja į kainų korekcijas, finansinius pasiūlymus ir galimas paramos taisyklių korekcijas.
Kur elektromobiliai augo sparčiausiai?
Gruodžio mėnesio duomenys rodo aiškius lyderius. Didžiausias elektromobilių registracijų augimas per metus fiksuotas Nyderlanduose, kur šis rodiklis pašoko 80,1 proc. Antroje vietoje rikiuojasi Vokietija su 63,2 proc. augimu, po jų seka Belgija (52,3 proc.) ir Prancūzija (42,5 proc.). Tai iš esmės sutampa su tuo pačiu ketvertu šalių, kurios ir apskritai dominuoja ES elektromobilių rinkoje.
Tuo metu bendra naujų automobilių registracijų dinamika didžiosiose rinkose buvo nevienoda. Vokietijoje gruodį registracijos augo 9,7 proc., Italijoje – 2,3 proc. Tačiau Prancūzijoje fiksuotas 5,8 proc. sumažėjimas, o Ispanijoje – 2,2 proc. kritimas. Tai rodo, kad bendras rinkos atsigavimas Europoje dar nėra tolygus, o kai kuriose valstybėse vartotojų paklausa išlieka jautri kainoms bei ekonominiam fonui.
Hibridai išlaiko pirmą vietą, bet elektra spaudžia iš paskos
Dar vienas svarbus signalas – tai, kaip atrodo rinkos „pyragas“. 2025 m. gruodį didžiausią rinkos dalį užėmė hibridinės elektrinės transporto priemonės (HEV) – 33,7 proc. Tai rodo, kad vartotojams Europoje šiuo metu patraukliausias kompromisas išlieka hibridas: nereikia įkrovimo infrastruktūros, o kuro sąnaudos sumažėja.
Visgi BEV jau tapo antra didžiausia kategorija, sudarydama 22,6 proc. visų registracijų gruodžio mėnesį. Beveik identišką dalį užėmė benzininiai automobiliai (22,5 proc.). Tai reikšmingas momentas: vien elektra varomi automobiliai praktiškai susilygino su tradiciniu benzinu, o dyzelio pozicija toliau silpsta – jo dalis gruodį siekė tik 7,2 proc.
Įkraunami hibridai (PHEV) sudarė 10,7 proc., išlikdami tarpine grandimi tarp tradicinio ir elektrifikuoto transporto, tačiau bendra kryptis aiški: Europa vis labiau pereina prie elektrifikacijos, o vidaus degimo varikliai pamažu traukiasi į antrą planą.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Nors Lietuva nėra tarp pagrindinių elektromobilių „variklių“ Europoje, šie skaičiai tiesiogiai formuoja tai, ką matysime mūsų rinkoje jau artimiausiais metais. Augant elektromobilių daliai Vokietijoje, Nyderlanduose ar Belgijoje, didėja ir tikimybė, kad į Lietuvos naudotų automobilių rinką plūs daugiau elektrinių modelių, o jų kainos taps konkurencingesnės.
Kita vertus, hibridų dominavimas leidžia manyti, kad pereinamasis laikotarpis dar tęsis: dalis pirkėjų Lietuvoje tikėtina rinksis HEV kaip praktiškiausią variantą, ypač regionuose, kur įkrovimo infrastruktūra vis dar nėra pakankamai tanki.
