Daugelis žmonių senėjimą įsivaizduoja kaip lėtą, nuoseklų procesą – tarsi kasmet po truputį prarastume jėgas, atmintį, odos stangrumą ir energiją. Tačiau nauji moksliniai duomenys rodo, kad realybė gali būti gerokai dramatiškesnė: žmogaus organizmas nesensta tolygiai. Priešingai – egzistuoja bent du gyvenimo laikotarpiai, kai biologiniai pokyčiai įvyksta šuoliais, o kūnas tarsi staiga persijungia į kitą režimą. Stanfordo universiteto tyrėjai išskiria dvi ribas, kurios išryškėja labiausiai: maždaug 44-erių ir apie 60-ies metų amžių.
Ši išvada daug kam gali pasirodyti netikėta, tačiau ji skamba pažįstamai tiems, kurie patys yra tai patyrę: ateina momentas, kai iš pažiūros „nieko ypatingo neįvyko“, bet staiga pasikeičia savijauta, atsiranda daugiau nuovargio, prastėja miegas, o organizmas ima reaguoti jautriau nei anksčiau. Mokslininkai teigia, kad tai gali būti ne vien subjektyvus įspūdis – o realūs biologiniai pokyčiai.
Stanfordo tyrimas: stebėta daugiau nei 135 tūkst. biologinių žymenų
Tyrimą atliko Stanfordo universiteto Medicinos mokykla, o mokslininkų komanda keletą metų stebėjo 108 žmones, analizuodama jų organizme vykstančius pokyčius itin detaliai. Buvo vertinami daugiau nei 135 tūkstančiai biologinių rodiklių – įvairūs molekuliniai žymenys, susiję su medžiagų apykaita, imunine sistema, širdies ir kraujagyslių rizika, taip pat organizmo gebėjimu skaidyti alkoholį ir kofeiną.
Tyrimui vadovavo Genetikos katedros profesorius Michaelas Snyderis. Rezultatai parodė, kad didelė dalis su senėjimu susijusių molekulių nekinta tolygiai. Atvirkščiai – net 81 procentas jų demonstravo netiesinį modelį, t. y. pokyčiai vyko ne pamažu, o „šuoliais“.
Tai paskatino mokslininkus kalbėti apie vadinamuosius biologinius lūžio taškus.
Du kritiniai amžiai: 44 ir 60 metų – kai senėjimas paspartėja
Vienas aiškiausių tyrimo rezultatų – senėjimo „persilaužimas“ dviejuose gana tiksliai išryškėjusiuose laikotarpiuose. Pirmasis – apie 44-uosius gyvenimo metus, antrasis – apie 60-uosius.
Mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog visi žmonės būtent tą dieną pradeda senti greičiau. Tačiau statistiškai būtent šiuose amžiaus tarpsniuose fiksuojami ryškiausi pokyčių šuoliai: keičiasi medžiagų apykaita, didėja jautrumas tam tikriems veiksniams, auga kai kurių ligų rizika.
Rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Nature Aging“, todėl jie vertinami kaip reikšmingas indėlis į senėjimo biologijos supratimą.
Kodėl senėjimas gali „šoktelėti“: mokslininkai ieško priežasčių, bet viena tendencija aiški
Nors tyrėjai kol kas nenurodo vienos konkrečios priežasties, kodėl organizmas būtent šiuo metu patiria tokį pokyčių šuolį, viena kryptis aiški: labai tikėtina, kad svarbų vaidmenį atlieka gyvenimo būdas.
Vidutinio amžiaus laikotarpis daugeliui žmonių sutampa su intensyviausiu gyvenimo tempu. Daug atsakomybių, karjeros pikas, stresai, mažiau laiko judėjimui ir poilsiui. Kai kuriems šiame amžiuje padidėja alkoholio vartojimas, o miego kokybė pradeda blogėti net nepastebimai.
Tuo tarpu apie 60-uosius dažniau išryškėja kitos tendencijos: lėčiau atsistato organizmas, silpnėja imuninė reakcija, didėja širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidžiamumas. Tai gali paaiškinti, kodėl būtent šiame etape kai kurie pokyčiai pasidaro labiau juntami.
Senėjimo sustabdyti neįmanoma, bet „lūžio taškuose“ galima laimėti daug
Ekspertai pabrėžia svarbų dalyką: senėjimas yra natūralus ir neišvengiamas procesas. Tačiau šis tyrimas suteikia vertingą praktinį signalą – jeigu senėjimas tikrai turi aiškius „pagreitėjimo“ etapus, būtent tuo metu sveikatos priežiūra ir įpročiai tampa ypač svarbūs.
Trumpai tariant, jei yra laikas, kai verta susitvarkyti mitybą, daugiau judėti, gerinti miego režimą ir mažinti stresą – tai yra būtent tie metai, kai organizmas pereina į kitą biologinį lygį.
Mokslininkai pabrėžia, kad net jei procesų sustabdyti neįmanoma, galima sumažinti jų neigiamą poveikį: geresnė fizinė forma, stabilus miegas, sveikesni pasirinkimai lemia, kaip organizmas išeina iš vieno etapo ir įžengia į kitą.
Kodėl tai svarbu kiekvienam: senėjimas tampa ne amžiaus skaičiumi, o biologiniu ritmu
Šio tyrimo esmė keičia patį požiūrį į amžių. Iki šiol dauguma žmonių senėjimą matė kaip kalendoriaus skaičių – 40, 50, 60. Tačiau Stanfordo mokslininkų išvados rodo, kad svarbiau gali būti ne pats skaičius, o biologinis ritmas: kada ir kaip organizmas persijungia.
Ir jei tie lūžio taškai išties egzistuoja, jie tampa ne tik moksline įdomybe, bet ir perspėjimu: kai kūnas ima senti staiga, nereikia laukti „kol praeis“ – tai ženklas, kad prasideda naujas etapas, kuriame nuo įpročių priklausys daugiau nei anksčiau.
