Euro zonos gyventojai, pavargę nuo pastarųjų metų kainų šuolių, pagaliau mato kryptį, kuri ilgą laiką atrodė kaip tolima svajonė: infliacija toliau mažėja, o stiprėjantis euras gali šį procesą dar labiau paspartinti. Tačiau ten, kur vartotojui atsiranda viltis, centriniam bankui atsiranda dilema. Europos Centrinis Bankas (ECB), ruošdamasis pirmajam 2026 metų pinigų politikos posėdžiui, didelį dėmesį sutelkė į valiutos kursą – nes euro brangimas dolerio atžvilgiu tampa veiksniu, kuris gali keisti visą infliacijos ir palūkanų normų scenarijų Europoje.
Pastaruoju metu euras dolerio atžvilgiu pasiekė aukščiausią lygį nuo 2021 metų, o finansų rinkose vis garsiau kalbama apie tai, kad valiuta tapo nebe foniniu rodikliu, o vienu pagrindinių ekonominių žaidėjų. ECB atstovai pripažįsta: euras yra vienas tų kintamųjų, kurie realiai formuoja pinigų politikos sprendimus.
Kodėl stiprus euras gali mažinti infliaciją – paprasta, bet labai svarbi logika
Kai euras brangsta dolerio atžvilgiu, importas į Europą tampa pigesnis. O būtent importas yra viena iš didžiausių infliacijos varomųjų jėgų, ypač energetikos ir žaliavų sektoriuose. Dalis pasaulinių prekių – nafta, dujos, kai kurios žaliavos – tarptautinėje rinkoje dažnai įkainojamos doleriais. Tai reiškia, kad stipresnis euras automatiškai amortizuoja kainų spaudimą.
Europos vartotojui tai gali reikšti labai konkretų dalyką: mažiau kainų šoko degalų, energijos ir dalies importuojamų prekių grandinėje. Lietuvoje tai ypač aktualu, nes mūsų vartojimas stipriai susijęs su importu – nuo kuro kainų iki elektronikos, buitinės technikos, drabužių ar net dalies maisto produktų.
Taigi valiutų kursas, kuris daugeliui atrodo kaip „bankininkų tema“, galiausiai pasiekia kasdienybę per kainas parduotuvėse.
Infliacija gali kristi iki 1,7 proc.: riba, kuri ECB tampa nepatogi
Gruodį infliacija euro zonoje jau nukrito žemiau „šventos“ 2 proc. ribos – tai yra oficialus ECB tikslas. Dabar rinkos ir analitikai tikisi, kad sausio mėnesio duomenys (kurie bus paskelbti netrukus) gali parodyti dar mažesnę infliaciją – apie 1,7 procento.
Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip labai gera žinia. Tačiau ECB logikoje tai reiškia ir kitą aspektą: per greitas infliacijos kritimas gali būti signalas, kad ekonomikos aktyvumas silpsta arba kad vartojimas slopsta greičiau nei norėtųsi. Kitaip tariant, maža infliacija ne visada yra vien laimėjimas – ji gali rodyti ir augimo problemą.
Todėl ECB šiame etape turi ieškoti balanso: iš vienos pusės, kainų stabilumas pasiektas, iš kitos – euro stiprėjimas gali nustumti infliaciją dar žemiau tikslo.
ECB palūkanas „užšaldė“ dar 2025 m. vasarą – ir vasarį jų nekeis
Europos centrinis bankas palūkanų normų nekeitė nuo 2025 m. birželio, o rinkos praktiškai neabejoja, kad vasario 4-ąją vyksiančiame posėdyje taip pat nebus jokio palūkanų normų sprendimo.
Tačiau tai nereiškia, kad posėdis bus tylus. Priešingai – po paskutinio posėdžio gruodžio 18 dieną įvyko tiek daug: JAV politinės įtampos, grasinimai tarifais, dolerio kritimas ir geopolitiniai trikdžiai, kad ECB vadovams bus ką aptarinėti.
Valiutų kursas šiame kontekste tampa vienu iš centrinių klausimų, nes jis gali pakeisti visą ateinančių mėnesių strategiją.
Kodėl doleris susilpnėjo – ir kuo čia dėtas Trumpas
Finansų rinkose dolerio silpnumas siejamas su JAV politinės krypties pokyčiais ir Donaldo Trumpo retorika, kuri pastaruoju metu itin agresyvi Federalinio rezervo (FED) atžvilgiu. JAV prezidentas atvirai kritikuoja dabartinį FED vadovą Jerome’ą Powellą ir spaudžia dėl palūkanų mažinimo, net viešai pareikšdamas, kad JAV palūkanų normos turėtų būti „žemiausios pasaulyje“.
Tokia retorika investuotojams siunčia signalą: JAV pinigų politika gali būti mažiau „stabili ir prognozuojama“ nei anksčiau. Kuo daugiau politinio triukšmo, tuo stipriau rinkos reaguoja į valiutų kursą.
Todėl euras, stiprėjantis dolerio atžvilgiu, tampa ne vien Europos „sėkmės ženklu“, bet ir JAV neapibrėžtumo veidrodžiu.
Ką tai reiškia Lietuvai: pigesnis importas, bet ir rizika eksportui
Lietuvos gyventojui stiprus euras turi akivaizdų pliusą – importas pigėja. O kadangi didelė dalis prekių mūsų rinkoje yra importuojamos arba priklauso nuo importuojamų žaliavų, ilgainiui tai gali padėti mažinti kainų spaudimą.
Tačiau tuo pačiu stiprus euras gali būti ir problema eksportuojančioms įmonėms, kurios parduoda produkciją užsienyje. Kai euras brangus, europinės prekės tampa mažiau konkurencingos pasaulinėse rinkose, ypač jei konkurentai kainuoja doleriais. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje stipri valiuta gali slopinti Europos pramonės ir eksporto augimą.
Tai svarbu ir Lietuvai, nes mūsų ekonomika stipriai remiasi eksportu – nuo baldų iki maisto pramonės, nuo transporto paslaugų iki technologijų sektoriaus.
ECB dilema: silpnesnė infliacija atrodo kaip pergalė, bet gali tapti nauju galvos skausmu
Ši situacija ECB yra tipiška centrinio banko dilema. Vartotojui tai skamba kaip gera žinia: kainų augimas lėtėja, euras stiprus, galbūt gyvenimas pamažu atsikvėps. Tačiau centriniam bankui tai reiškia: infliacija gali nukristi žemiau tikslo, o tai gali kelti klausimų, ar ekonomika nesilpnėja per greitai.
Todėl artimiausiame posėdyje ECB greičiausiai nekeis palūkanų, bet tonas gali pasikeisti. Nes jei euras ir toliau stiprės, Europa gali atsidurti situacijoje, kai infliacija mažėja ne dėl struktūrinių sprendimų, o dėl valiutos efekto – o tai gali priversti naujai perrašyti pinigų politikos planą 2026 metams.
Šaltinis: https://www.bloomberg.com/news/articles/2026-01-31/euro-rally-is-latest-risk-to-ecb-s-inflation-outlook?srnd=phx-economics-v2
