Ši žiema elektromobilių vairuotojams tapo tikru realybės patikrinimu. Kol vieni dar vakar džiaugėsi, kad elektrinis automobilis kasdienybėje „važiuoja kaip knygoje parašyta“, kiti staiga susidūrė su tuo, apie ką seniau kalbėta pusbalsiu: atšalus orui nuvažiuojamas atstumas krenta, įkrovimas užtrunka ilgiau, o baterija elgiasi tarsi būtų pavargusi. Būtent dėl to vėl grįžta sena diskusija – ar elektromobiliai iš tiesų tinka lietuviškam klimatui? Kauno technologijų mokymo centro profesijos mokytojas ir elektromobilių specialistas Rolandas Šertvytis įsitikinęs: problema dažniausiai ne pačioje technologijoje, o vairuotojo požiūryje. „Elektromobilis reikalauja kitos mąstysenos“, – pabrėžia jis.
Žiemą išryškėja tai, ką elektromobilių entuziastai vasarą kartais linkę pamiršti: baterija nėra magija. Ji – cheminė sistema, jautri temperatūrai. Ir kuo labiau šąla, tuo labiau jos galimybės susitraukia.
Nuo kokios temperatūros baterija pradeda „jausti“ šaltį?
Elektromobilių baterijos, kaip ir visos ličio jonų baterijos, į temperatūrą reaguoja labai greitai. Nors automobilio konstrukcija turi izoliacinius sluoksnius, o baterijos blokas nėra tiesiog „plika dėžė po dugnu“, šaltis vis tiek daro savo.
Rolandas Šertvytis aiškina, kad pirmieji pokyčiai pasijunta jau tada, kai oro temperatūra priartėja prie nulio. Praktikoje, esant 0– –5 °C, baterijos valdymo sistema gali pradėti riboti galią ir įkrovimo greitį. O kai termometras rodo apie –10 °C, poveikis tampa akivaizdus net tiems, kurie iki šiol manė, kad „čia tik mitas“.
Baterijos celės palaipsniui atšąla, keičiasi jų darbo režimas, o elektromobilis ima elgtis kitaip nei šiltuoju metų laiku. Nuvažiuojamas atstumas trumpėja, o įkrovimo stotelėje laikas, kurį anksčiau skaičiuodavome minutėmis, pradeda priminti laukimą eilėje.
Kodėl žiemą elektromobiliai taip stipriai praranda nuvažiuojamą atstumą?
Pagrindinė žiemos problema yra paprasta: baterija šaltyje tampa mažiau efektyvi. Ji sunkiau atiduoda energiją ir sunkiau ją priima. Tačiau tai ne vienintelė priežastis.
Žiemą energiją „valgo“ ir komfortas – salonas, langų šildymas, sėdynių bei vairo šildymas, apšvietimas, elektroninės sistemos. Vidaus degimo variklį turintys automobiliai šilumą dažnai gauna „nemokamai“ iš variklio atliekamos energijos, o elektromobilyje šiluma yra papildoma sąnauda, kuri tiesiogiai mažina ridą.
Todėl vairuotojui atrodo, kad automobilis „tirpsta“ akyse: kiekviena papildoma funkcija tampa kilometrais, kurių nebebus.
Pernai buvo švelnu – ar tai apgavo žmones?
Specialistas pripažįsta, kad praėjusiais metais daugelis elektromobilių savininkų Lietuvoje galėjo susiformuoti pernelyg optimistinį įspūdį. Švelni žiema leido nuvažiuoti beveik tiek, kiek žada gamintojai, o tai kartu su rinkodara sustiprino įsitikinimą, kad elektromobilis „tinka viskam“.
Tačiau realybė kitokia: gamintojo deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas yra laboratorinis rodiklis. Jis nustatomas esant palankioms sąlygoms, dažniausiai vidutinei temperatūrai. Kai temperatūra krinta žemiau nulio, fizika tampa stipresnė už reklamą.
Ar stiprus šaltis gali ilgam sugadinti bateriją?
Čia svarbus niuansas: šaltis pats savaime nėra „nuosprendis“, tačiau netinkamas naudojimas žiemą gali paspartinti baterijos degradaciją.
Ilgalaikė žala labiau tikėtina tada, jei vairuotojas daro kelias dažnas klaidas: palieka automobilį šaltyje visiškai iškrautą, dažnai krauna labai šaltą bateriją didelės galios stotelėse, nuolat krauna iki 100 proc. arba apskritai nesilaiko bazinių eksploatacijos principų.
Tokiu atveju per kelerius metus baterijos talpa gali mažėti sparčiau, nei įprasta. Tačiau modernūs elektromobiliai, naudojami teisingai, vien per vieną žiemą neturėtų netekti reikšmingos dalies talpos.
Svarbu suprasti ir kitą pusę: ne tik šaltis, bet ir karštis baterijai yra iššūkis. Esant itin aukštai temperatūrai, baterija intensyviau kaista, todėl valdymo sistema riboja galią ar įkrovimo greitį, siekdama ją apsaugoti.
Optimalus baterijos darbinis intervalas dažniausiai yra apie +10 iki +25 °C – tokiomis sąlygomis ji veikia efektyviausiai.
Didžiausia klaida žiemą – elgtis su elektromobiliu kaip su dyzeliniu
Rolandas Šertvytis pabrėžia, kad dauguma žiemos problemų atsiranda tada, kai žmogus persėda į elektromobilį, bet nekeičia įpročių.
Jis sako paprastai: elektromobilis reikalauja planavimo. Jei su įprastu automobiliu važiuojame spontaniškai, elektromobilis šaltyje reikalauja daugiau disciplinos – žinoti, kiek baterijos liko, kur krausite, ar reikės pašildyti saloną, ar važiuosite trumpais atstumais mieste, kurie paradoksaliai kartais „suvalgo“ daugiau energijos nei ilgas maršrutas.
Kaip žiemą išsaugoti ridą?
Specialistas akcentuoja kelis kertinius principus, kurie žiemą daro didžiausią skirtumą.
Pirmas – laikymo sąlygos. Jei yra galimybė, automobilį verta laikyti garaže. Net keli laipsniai šilumos gali reikšmingai pagerinti baterijos darbo sąlygas.
Antras – nepalikti baterijos išsekusios. Rekomenduojama, kad įkrova nenukristų žemiau maždaug 20 proc. Jei beveik iškrautas automobilis kelias dienas stovi šaltyje, baterijos celėse gali vykti procesai, kurie vėliau paspartina talpos mažėjimą.
Trečias – nekrauti kasdien iki 100 proc. Optimalu kasdieniam naudojimui krauti iki 80–90 proc. Be to, jei baterija pilna, regeneracinis stabdymas ribojamas, todėl dalis energijos paprasčiausiai prarandama.
Ketvirtas – nebandyti greitai įkrauti visiškai šaltos baterijos. Šaltis mažina įkrovimo greitį, todėl baterijos valdymo sistema ribos galią. Šiuolaikiniai elektromobiliai turi baterijos paruošimo funkciją („preconditioning“), kuri prieš įkrovimą pakelia baterijos temperatūrą iki optimalaus lygio – ją būtina naudoti.
Komfortas kainuoja kilometrus: kaip šildytis protingai?
Žiemą elektromobilio savininkas visada atsiduria kompromiso situacijoje: norisi šilumos, bet šiluma kainuoja ridą.
Efektyviausias sprendimas – saloną pašildyti tada, kai automobilis dar prijungtas prie įkrovimo stotelės. Taip baterija nenaudojama šildymui, o energija ateina iš tinklo.
Kitas gudrus triukas – naudoti lokalius šildymo elementus: sėdynių ir vairo šildymą. Taip komfortas išlieka, tačiau energijos sąnaudos mažesnės nei intensyviai šildant visą saloną.
Žiemą keičiasi stabdymas – vairuotojai dažnai nustemba
Elektromobiliai daugeliu atvejų stabdo regeneraciniu stabdymu. Tačiau kai baterija šalta ir ribotai priima energiją, regeneracija sumažėja, o automobilis labiau remiasi mechaniniais stabdžiais. Dėl to „vieno pedalo“ pojūtis gali pasikeisti, o vairuotojas, įpratęs prie konkretaus elgesio, gali būti apgautas.
Prie to prisideda ir elektromobilių svoris: dažnas sveria 1,8–2,5 tonos. Žiemą tai reiškia vieną dalyką – padangos ir tinkamas slėgis tampa kritiškai svarbūs. Šaltu oru slėgis krenta, todėl jį būtina reguliariai tikrinti.
Pagrindinė taisyklė: nauja technologija reikalauja naujų įpročių
Pokalbio pabaigoje specialistas suformuluoja mintį, kuri tinka visai elektromobilių temai Lietuvoje: dauguma problemų kyla ne dėl technologijos, o dėl žmonių bandymo ją naudoti pagal senus įpročius.
Jis juokais palygina: sriubą galima valgyti šakute, bet bus sudėtinga. Taip pat ir elektromobilį galima vairuoti kaip dyzelinį, tačiau tuomet neišvengiamai atsiras nusivylimų, iššūkių ir net klaidingų išvadų, kad „Lietuvai netinka“.
