Europos Sąjunga, rodos, randa kompromisinį kelią, kuris gali iš esmės pakeisti kiniškų elektromobilių likimą Europos rinkoje. Vietoj griežtų importo muitų – iki 35 proc. siekiančių tarifų – Briuselis dabar svarsto mechanizmą, kuris leistų Kinijos gamintojams išvengti baudžiamųjų mokesčių, jei šie sutiktų laikytis nustatytų minimalių kainų. Europos Komisija oficialiai atveria duris „kainų įsipareigojimams“, o tai reiškia viena: derybos pereina į naują etapą, kuriame laimėtojai gali būti tiek Kinijos prekės ženklai, tiek europiečiai pirkėjai, ieškantys pigesnių alternatyvų.
Briuselis leidžia teikti pasiūlymus: muitai gali būti apeinami teisėtai
Po kelių mėnesių trinties tarp Briuselio ir Pekino Europos Komisija patvirtino, kad Kinijos elektromobilių eksportuotojai gali teikti pasiūlymus dėl vadinamųjų kainų įsipareigojimų. Tai iš esmės reiškia, kad gamintojas galėtų išvengti papildomų muito tarifų, jei įsipareigotų neparduoti elektromobilių žemiau nustatytos minimalios ribos.
Europos Komisijos atstovas Olofas Gillas akcentavo, kad kol kas tai nėra susitarimas su Kinija – Komisija pateikė tik gaires, kurios paaiškina, kokiomis sąlygomis toks mechanizmas būtų svarstomas. Vis dėlto pačios gairės jau signalizuoja, kad Briuselis ieško išeities, kuri būtų mažiau konfliktinė nei tarifų karas, tačiau neprarastų apsaugos funkcijos.
Viena paraiška jau yra: minimas „Cupra Tavascan“, gaminamas Kinijoje
Kol kas oficialiai įvardijama, kad pasiūlymą dėl kainų įsipareigojimo pateikė „Volkswagen Group“, susijusį su elektriniu „Cupra Tavascan“, gaminamu Kinijos Anhui provincijoje esančioje gamykloje.
Svarbu tai, kad šiam modeliui eksportuojant į ES šiuo metu taikomas 20,7 proc. tarifas, tačiau jei Komisija pritartų kainų įsipareigojimui, tarifas galėtų būti pakeistas kitu mechanizmu. Sprendimo tikimasi per artimiausias savaites, nors detalės kol kas neviešinamos.
Kodėl ES apskritai įvedė muitus?
Būtent čia slypi esminis konfliktas, kuris per pastaruosius metus įkaitino Europos automobilių rinką. 2024 m. užbaigtas ES tyrimas nustatė, kad Kinijos valstybės subsidijos vietos elektromobilių gamintojams iškraipo konkurenciją, nes leidžia automobilius eksportuoti į Europą kaina, kuri, europiečių akimis, nėra „sąžininga rinkos kaina“.
Todėl 2024 m. ES nustatė papildomus tarifus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams:
nuo 7,8 iki 35,3 proc., priklausomai nuo gamintojo.
Tai buvo aiškus bandymas pristabdyti pigesnių Kinijos automobilių antplūdį ir sumažinti spaudimą Europos gamintojams, kurie tuo pat metu buvo spaudžiami ir dėl elektrifikacijos, ir dėl augančių gamybos kaštų, ir dėl griežtėjančių klimato reikalavimų.

Kinija rado apeinamą kelią: įkraunami hibridai
Nors tarifai sudavė smūgį gryniesiems elektromobiliams, kinų gamintojai greitai parodė rinkos lankstumą: jie aktyviau perorientavo eksportą į įkraunamus hibridus (PHEV), kuriems tarifų režimas nėra toks skaudus.
„Dataforce“ duomenimis, pernai Europoje (įskaitant Jungtinę Karalystę) buvo parduota daugiau nei 812 tūkst. Kinijoje pagamintų automobilių – beveik dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Įdomiausia dalis: tik apie 11 proc. jų buvo pilnai elektriniai modeliai, o apie 14 proc. sudarė PHEV.
Tai aiškiai parodo – muitai pakeitė ne tik kainas, bet ir strategiją.
Kaip veiktų minimalios kainos mechanizmas?
„Kainų įsipareigojimas“ reiškia, kad kiekvienam modeliui (ir net jo komplektacijoms) būtų nustatyta minimali pardavimo kaina. Tačiau Briuselis kelia griežtas sąlygas: ta minimali kaina turi sukurti „lygiavertį poveikį kaip ir muitai“.
Kitaip tariant: ES nenori, kad Kinija pigiai užtvindytų rinką – tik šį kartą tai būtų daroma ne per muitus, o per kainų grindis.
Europos Komisija taip pat numato papildomas apsaugas nuo gudravimų. Viena didžiausių rizikų – vadinamasis kryžminis kompensavimas, kai vieno modelio kainos dirbtinai keliamos, o kitų – mažinamos tam, kad rinkos dalis vis tiek būtų išlaikyta.
Todėl Komisija svarsto, kad minimali kaina būtų nustatoma vienu iš dviejų principų:
pirma, ji negalėtų būti mažesnė nei kaina iki antisubsidijų tyrimo pradžios, arba antra, ji turėtų atitikti panašaus modelio kainą Europoje, jei tas analogas pagamintas ne Kinijoje.
Ką tai reikštų Lietuvai?
Lietuvoje kinų automobiliai jau senokai tapo realia alternatyva – ypač tiems, kurie ieško geros komplektacijos už mažesnę kainą. Jei muitų režimą keistų minimalių kainų mechanizmas, Lietuvoje tai galėtų reikšti dvi kryptis vienu metu.
Viena vertus, kainos gali stabilizuotis: kinų gamintojai nebegalėtų „numušti“ kainų iki lygio, kuris europiečių gamintojams būtų mirtinas. Kita vertus, jei kainų grindys būtų nustatytos švelniau nei dabartiniai muitai, rinkoje gali atsirasti daugiau modelių, kurių ES muitai iki šiol paprasčiausiai „užsmaugė“.
Galiausiai viskas gali susivesti į praktinį vartotojo klausimą: ar kinų elektromobiliai Europoje išliks pigūs? Atsakymas – greičiausiai taip, bet mažiau dramatiškai, nei būtų buvę be jokių ribojimų.
Briuselio tonas keičiasi, bet konfliktas niekur nedingo
Nors formaliai tai skamba kaip administracinis sprendimas, iš tikrųjų tai yra geopolitinė prekybos šachmatų partija. ES nori apsaugoti savo pramonę ir darbo vietas, Kinija siekia neprarasti rinkos, o vartotojai Europoje – gauti pigesnius automobilius.
Dėl to šis „kainų įsipareigojimo“ mechanizmas tampa savotišku kompromisu: Briuselis neatsisako kontrolės, bet ieško būdo, kaip išvengti atviro tarifų karo.
Jeigu nori, galiu šitą tekstą dar labiau „užaštrinti“ naujienų portalo formatu – su clickbait tipo antrašte ir dar aiškesniu akcentu: „be muitų“ nėra nemokamai – tiesiog atsiras kainų grindys ir daugiau kontrolės rinkoje.
Šaltinis: https://motoryzacja.interia.pl/wiadomosci/news-chinskie-auta-elektryczne-bez-cel-komisja-europejska-otwiera,nId,22546666

